Dokumentinė literatūra: pokario ir tremties atsiminimai

LTStraipsnio dėmesio centre – patys skaudžiausi pokario rezistencijos ir tremties atsiminimai, tapę legaliais 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jau Sąjūdžio pradžioje „nutylėta tikrovė“ atsivėrė įvairiais pavidalais – istorikų straipsniais, istorinių ir kultūrinių prieškario tekstų atspaudais, originaliąja necenzūruota kūryba, rašytojų, intelektualų publicistika, vertimais ir pirmaisiais autentiškais atsiminimais. Tai teikė galimybę susigrąžinti istorinio tęstinumo jauseną. Pokario istoriją perrašančius autobiografinius tekstus vienija jų autorių vidinis įsipareigojimas perteikti savo patirtį kaip liudijimą, galbūt padėsiantį dokumentuoti, atkurti istorinę tiesą. Pokario rezistencijos, tremties atsiminimų knygų ir knygelių nuo 1988-ųjų iki 2002 m. išleista per 500. Šie autobiografiniai pasakojimai, brėžiantys tautos ir atskiro žmogaus likimo kontūrus, persmelkti patirto skausmo, išdavysčių, neteisybės. Straipsnyje trumpai nusakoma šių tekstų publikavimo istorija, jų reflektavimas, aptariama žanrinė ir stilistinė įvairovė viso pokario istorijos rašymo ir jos vertinimų kontekste, įsiklausant į negausius svarstymus apie šios „vėluojančios“ tiesos aktualumą, ieškant atsakymo, kaip šie tekstai galėtų dalyvauti bendrajame dabarties kultūros vyksme. Pagal vyraujančią tematiką pokario atsiminimai skirstomi į rezistencijos ir lagerių bei tremties atsiminimus. Juose kartojasi ne tik situacijos, detalės, bet ir tam tikri pasakojimo modeliai, atpažįstamas žinojimas ką ir kaip dera aprašyti. Straipsnyje siekiama aptarti bendruosius pasakojimo modelius, nustatyti tekstų tipologinius skirtumus.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Autobiografiškumas; Biografijos; Dienoraščiai; Dokumentinė literatūra; Literatūra; Pokaris; Tremties atsiminimai; Tremties literatūra; Autobiographical; Biography; Diary; Exile Literature; Lithuanian Literature; Memories of exile; Memory; Nonfiction; Postwar period.

ENThe article focusses on most painful memoirs of the post-war resistance and deportation that became legal in the late 1980s. Since the start of the Reform Movement, the “suppressed reality” demonstrated itself in various forms, including articles by historians, impresses of historical and cultural texts from the pre-war period, original uncensored art, opinion journalism by writers and intellectuals, translations and the first authentic memoirs. This served an opportunity to have the feeling of historical continuity back. The autobiographic texts rewriting the post-war history are united by the internal of the authors to present their experience as a witnessing, that can possibly help to document and restore historical truth. From 1998 to 2002, over 500 books and booklets on the post-war resistance and memoirs from deportation were published. The autobiographic stories, portraying shape of destiny of the nation and an individual, are permeated by pain, treasons and injustice. The article provides a brief history of publication of the same texts, their reflection, discusses genre and stylistic variety in the context of writing post-war history and evaluation of the same, considering few discussions of the relevance of the “delayed” truth, and seeking an answer how these texts could be used in the modern process of culture. Based on prevailing topics, post-war memoirs are distributed into resistance and forced labour camps and deportation memoirs. They have not only situation, details in common but also certain models of storytelling, recognizable awareness as to what and how should something be described. It seeks to discuss general storytelling models and determine typological differences in the texts.

• Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų dienoraščiai: antifikcija ir interpretavimo strategijos / Nerijus Brazauskas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2015, t. 21, p. 322-346.
• Problem tożsamości kulturowej w zesłaniowej i lagrowej litewskiej literaturze pamiętnikarskiej / Monika Pokorska-Iwaniuk. Tożsamość na styku kultur = Tapatybė kultūrų sankirtoje : zbiór studiów. [T. 1] / pod redakcją Ireny Masojć i Romualda Naruńca. Wilno: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. P. 116-123.
• Tożsamość "zagubiona". Poszukiwanie wartości w obliczu zagłady narodu / Monika Pokorska-Iwaniuk. Tożsamość na styku kultur = Tapatybė kultūrų sankirtoje : zbiór studiów. T. 2 / pod redakcją Ireny Masojć i Henryki Sokołowskiej. Wilno: Edukologija, 2011. P. 412-422.
• Treasured in memory. The Lithuanian exile's and Gulag's literature / Monika Pokorska-Iwaniuk. Perspectives of Baltic philology. 1 / ed. by Jowita Niewulis-Grablunas, Justyna Prusinowska, Ewa Stryczyńska-Hodyl. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2008. P. 147-157.
• World War II Lithuanian exile memoirs as an act of opposition to Soviet era injustice / Monika Pokorska–Iwaniuk. Teksto slėpiniai. 2015, Nr. 17, p. 178-190.