LTStraipsnyje, stengiantis aprėpti visus žanrus, mėginama apčiuopti, kokie pokyčiai pastarąjį dešimtmetį vyko jauniesiems skaitytojams kuriamoje literatūroje, kaip keitėsi požiūris į šią meninės kūrybos sritį. Aptariama vaikų literatūros aplinka ir paspirtys naujame sociokultūriniame nepriklausomybės kontekste: minimos oficialios struktūros, forumai, svarbesnieji renginiai ir iniciatyvos, premijos. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu regima tradicijų tąsa ir plėtra – aptariama temų ir žanrų įvairovė išskiriant gamtos tematikos kūrinius; moralinę problematiką gvildenančias literatūrines pasakas; folkloriškojo tipo literatūrinę pasaką bei legendą; atminties žadintoją – istorinę vaikų literatūrą; pedagoginės apysakos žanrinį tipą; dabarties tematikos kūrinius ir jaunimo literatūrą. Populiariausias pastarojo dešimtmečio vaikų ir paauglių prozos žanras – apysaka. Apsakymo situacija klostėsi itin nesėkmingai; vienas veiksnių – nuosekliai menkusi ir išnykusi kultūrinė ir literatūrinė vaikų periodika, pirmiausia ilgametis Genio žurnalas. Lietuvių vaikų literatūra šiuolaikinės pasaulio literatūros kontekste išsiskiria stipria poezijos tradicija ir gyvybe. Straipsnyje išsamiau aptariami jau pripažintų lietuvių vaikų rašytojų – R. Skučaitės, M. Vainilaičio, V. Žilinskaitės, V. Račicko – naujieji kūriniai. Analizuojama naujausios vaikų literatūros – žaidžiančios, stebinančios, trikdančios, programiškai vengiančios auklėti ar mokyti – stilistika, pristatomi jos kūrėjai – J. Erlickas, V. V. Landsbergis, J Ivanauskaitė, N. Kepenienė, S. Poškus, R. Šerelytė, G. Adomaitytė, H. Matulionytė.Reikšminiai žodžiai: Istorinė literatūra; Jaunimo literatūra, literatūrinė pasaka, paveikslėlių knygos, vaikų poezija; Paauglių literatūra; Pedagoginės apysakos; Poezija; Problemų proza; Proza; Sociokultūrinis kntekstas; Stilistika; Tematika; Vaikų literatūra; Children's literature; Children's poetry, literature fairy-tale; Educational books; Historical stories; Picture books; Poetry; Problem novel; Prose; Sociocultural context; Stylistics; Teenages literature; Topic.
ENThe objective of the article is to cover all genres and it seeks to determine changes that took place in the last decade as regards literature intended to the youngest readers, and changes in the view on this field of artistic creation. The article discusses environment and supports of children literature in the new social and cultural context of independence; it refers to official structures, forums, relevant events and initiatives and prizes. The first decade of the independence demonstrates continuity and development of traditions: the article discusses variety of topics and genres, with a focus on works dedicated to nature; literary fairy-tales dealing with moral problems; folklore-type literary, fairy-tale and legend; engine of memory or historical children literature; genre-type of pedagogical short story; and works of modern topics and youth literature. Narrative appears to be most popular genre of children and teenager prose in the last decade. Situation of a story was particularly unsuccessful; some factors include constantly falling and no longer available cultural and literary periodical literature for children, in particular, the long-standing Genys magazine. Lithuanian children literature in the context of modern literature is different in its strong poetry tradition and vitality. The paper focusses on the acknowledged Lithuanian writers for children: R. Skučaitė, M. Vainilaitis, V. Žilinskaitė, V. Račickas and their latest works. It analyses stylistics of latest children literature that plays, surprises, confuses and avoids teaching or educating, and presents its authors: J. Erlickas, V. V. Landsbergis, J. Ivanauskaitė, N. Kepenienė, S. Poškus, R. Šerelytė, G. Adomaitytė, H. Matulionytė.