Žiemos balsai: poetiniai 1988-2002 metų debiutai

LTStraipsnyje aptariami paskutiniojo XX a. dešimtmečio poezijos debiutai – Lietuvos rašytojų sąvado duomenimis jų priskaičiuojama apie 50. Poetų išsisakymai šio dešimtmečio pradžios spaudoje persmelkti nerimo dėl bendro lietuvių poezijos pagrindo, dėl kultūrinių jungčių naujojoje poezijoje nykimo, poetų susišnekėjimo tarpusavy ir su skaitytojais galimybių, dėl nykstančios „poezijos visiems“ nišos, didėjančio poezijos uždarumo ir egocentriškumo. Į akis krinta tam tikri bendri savivokos dėmenys, motyvai, persmelkiantys skirtingiausių šios kartos poetų kūrybą. Šio dešimtmečio poetų ir nepoetų kūrybą sieja žiemos vaizdinija, reflektuojanti išgyvenamą kultūros pauzės, sąstingio, netikrumo ir išsekimo situaciją. Tuštumos, pabaigos patirtis, skirtingai apmąstoma, tiesiogiai ir netiesiogiai sprendžiama, dešimtmečio jaunųjų poezijoje yra pats bendriausias tekstus gaubiantis prasminis laukas. Straipsnyje aptariami A. Marčėno, S. Parulskio, L. Jakimavičiaus, E. Ališankos, K. Navako, J. Kelero, G. Grajausko, M. Valiuko, E. Karnauskaitės, B. Marcinkevičiūtės debiutai, taip pat su pirmąja dešimtmečio poezijos „premjerų“ banga pasirodžiusiame kolektyviniame, programiniame almanache „Svetimi“ (1994) debiutavusių D. Dirgėlos, V. Gedgaudo, E. Ignatavičiaus, A. Šlapikas ir D. Valančiausko kūryba. Apžvelgiama nuo kolektyvinio debiuto atsiskyrusių A. Ališausko, R. Stankevičiaus ir D. Šimonio poezija. Nedidelis, bet galimas pastebėti naujausios dešimtmečio poezijos judesys – kūniškojo poetinės išraiškos matmens – balso – peroveržiai N. Abrutytės, L. Katkaus, G. Bleizgio, M. Kvietkausko tekstuose.Reikšminiai žodžiai: Debiutai; Eilėraščiai; Literatūra; Modernizmas; Poetika; Poezija; Postmodernizmas; 20 amžius; Šiuolaikinė lietuvių poezija; Contemporary lithuanian Poetry; Debuts; Lithuanian Literature; Modernism; Poems; Poetic; Poetry; Postmodernism; The last decade of the twentieth century.

ENThe article is about the poetry debuts of the last decade of the 20th c. According to a digest of Lithuanian writers, there were approx. 50 of them. The speeches of poets found in the press at the beginning of this decade are full of concern about a general basis for Lithuanian poetry, the disappearance of cultural connections in new poetry, the possibilities of poets to communicate between themselves and with readers, the disappearance of “poetry to everyone”, and the growing insularity and egocentricity of poetry. Certain general elements of self-consciousness and motifs which are characteristic to the majority of different creative works of poet of this generation are noticed. The creative works of poets and neopoets of this decade are related by images of winter that reflect an experienced situation of cultural pause, depression, uncertainty and exhaustion. An experience of emptiness and end is differently reflected, directly and directly solved. It is the most general notional field covering the poetry of young writers of the decade. The article discuses the debuts of A. Marčėnas, S. Parulskis, L. Jakimavičius, E. Ališanka, K. Navakas, J. Keleras, G. Grajauskas, M. Valiukas, E. Karnauskaitė, and B. Marcinkevičiūtė. Also, it includes creative works of D. Dirgėla, V. Gedgaudas, E. Ignatavičius, A. Šlapikas and D. Valančiauskas who debuted in a collective programme miscellany “Svetimi” (1994) of the first “premières” wave of the decade's poetry. The poetry of A. Ališauskas, R. Stankevičius and D. Šimonis who separated themselves from a collective debut is reviewed. A little but noticeable movement of the newest poetry of the decade, a sensual dimension of a poetic expression, the voice, is found in N. Abrutytė, L. Katkus, G. Bleizgys, and M. Kvietkauskas texts.