LTStraipsnyje aptariamos jaunųjų rašytojų kūrybos ir pasaulėžiūros linkmės, kaip simptomišką jų reprezentaciją apžvelgiant įvairius jaunųjų kūrėjų sambūrius. Atkreipiamas dėmesys į Rašytojų Sąjungoje veikusios Jaunųjų rašytojų sekcijos 1988 m. išleistą almanacho „Veidai“ numerį, Sąjūdžio metais ir nepriklausomybės pradžioje jaunuosius literatus telkusį „Sietyno“ žurnalo intelektualinį sambūrį. 1990-1993 m. naujos pasaulėžiūrinės formacijos poetais tampa Aidas Marčėnas ir Sigitas Parulskis, kartu su prozininke Jurga Ivanauskaite subūrę grupę „Svetimi“. Naujų debiutų piko valandą apie 1994-1995 metus ženklino „Įžangos“ ir „Ribų“ almanachai. Nuo nepriklausomybės pradžios jaunųjų rašytojų pasaulėžiūros orientyrai ir sambūrius vienijančios nuostatos darėsi vis įvairesnės, gausėjo alternatyvių laikysenų, formalios ir nepriklausomos raiškos būdų. Iki 1994-1995 m. dominavusią aukštojo modernizmo lygmens grąžinimo ir lietuvių literatūros tradicijų krizės, verčių irimo įtampą pakeitė kita nuostatų skirtis: alternatyviojo postmodernaus meno be jokio tradicinio identiteto programa arba siekis atrasti savo patirtyje bent šiek tiek pastovios savasties, atnaujinti bent šį tą iš klasikinių ar romantinių literatūros vertybių. Jaunųjų autorių savivokoje mažėja istorinių tradicijų slėgio pojūtis, bet silpsta ir maišto prieš literatūros kanoną, atskirų literatūrinių pažiūrų formulavimo, priešpriešų palaikymo motyvai - svarbesnis klausimas darosi subjektyvios, autentiškos kūrybos vieta ir adresatas šiuolaikinio komercinio sociumo, konkurencinės rinkos, komunikacijos technologijų įvairovėje.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Literatūros kanonas; Savivoka; Sociumas; Tradicija; Vertybių transformacija; Literary canon; Lithuanian Literature; Self-concept; Sociality; Tradition; Transformation of values.
ENThe article discusses trends of creation and world view of the young writers, showing symptomatic representation of gatherings of young writers. The paper refers to Veidai almanac published in 1988 by the section of young writers at the Union of Writers, as well as intellectual circle of Sietynas magazine, that gathered young writers during the Reform Union and in the early independence period. 1990 to 1993 Aidas Marčėnas and Sigitas Parulskis become poets of new world view formation, establishing Svetimi group with prosaist Jurga Ivanauskaitė. The peak of new debut ca. 1994 to 1995 was marked by Įžangos ir Ribos almanacs. Ever since the start of the independence, goals and judgments uniting the gatherings of young writers turned more diverse, with higher number of alternative positions and ways of expression, both formal and informal. The tension related to return of high modernism level and crisis in traditions of the Lithuanian literature, and tension of disruption of values, dominant until 1994-1995 was replaced by other separation in judgements: program of alternative postmodern art with no traditional identity or a wish to discover in one’s experience at least some constant existence, to renew at least certain things from values of classical or romantic literature. In the self-awareness of young authors, feeling of pressure of historic traditions subsides, yet so do motives of rebellion against rules of literature, formulation of individual literary judgements and motives supporting contradictions; what gains importance is the place of subjective and authentic creation and its addressee in the variety of modern commercial socium, competitive market and communication technologies.