The Acquisition of Lithuanian Noun Morphology

• Sitzungsberichte / Österreichische Akademie der Wissenschaften. Philosophisch-Historische Klasse; Bd. 701
• Veröffentlichungen der Kommission für Linguistik und Kommunikationsforschung; Nr. 28

LTStudijoje aptariamas daiktavardžių vartojimas lietuvių ir austrų vaikų kalboje. Pagrindinis dėmesys skiriamas morfologijos vystymosi pradžiai. Perėjimas nuo premorfologijos prie protomorfologijos abiejų vaikų kalboje vyko panašiu metu (1;8). Daroma prielaida, kad vaikas, kurio gimtoji kalba morfologiniu atžvilgiu yra turtingesnė (šiuo atveju – lietuvių), turėtų įsisavinti morfologiją anksčiau. Amžiaus periodu nuo 1;8 iki 2;1 abiejų vaikų kalboje stebimas panašus daiktavardžių skaičius. Protomorfologijos pradžią abiejų vaikų kalboje žymi staigus leksikos įvairėjimas ir daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos kaityba. Šie pastebėjimai leidžia kelti hipotezę apie glaudų leksikos ir morfologijos raidos ryšį. Stebima koreliacija tarp gausesnio deminutyvų vartojimo lietuvių kalboje ir sudurtinių įvardijimų vokiečių kalboje, paremta atitinkama abiejų vaikų kalbine medžiaga. Deminutyvų ir paprastųjų žodžių opozicijos Rūtos kalboje pasirodė tuo pat metu, kaip ir kaitybinių formų opozicijos, tuo tarpu Jano kalboje jos pasirodė mėnesiu vėliau ir buvo gana retos. Dūriniai, priešingai, Jano kalboje pasirodė tuo pat metu, kaip kitos morfologinių formų opozicijos pačioje protomorfologijos pradžioje, kai Rūta pirmuosius retus dūrinius pradėjo vartoti dviem mėnesiais vėliau, o morfologinių formų opozicijas – tik po aštuonių mėnesių. Apibendrintina, kad lyginamoji analizė suteikia akivaizdžių įrodymų, leidžiančių protomorfologinę kalbos stadiją susieti su morfologinių kategorijų pajautimu, o morfologinių kategorijų vartojimo intensyvumą – su gimtosios kalbos morfologinėmis ypatybėmis.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardis; Daiktavardžio morfologija; Deminutyvai; Deminutyvas; Linksniavimas; Linksnio kategorija; Linksnis; Linksniuotė; Morfologija; Skaičiaus kategorija; Skaičius; Įvardis; Įvardžiai; Case; Declension; Diminutive; Diminutives; Morphology; Noun; Noun morphology; Number; Pronoun; Pronouns.

ENThe study discusses the use of nouns in the speech of Lithuanian and Austrian children. The main attention is focused on the outset of morphology development. The transition from pre-morphology to proto-morphology in the speech of the both children took place at a similar moment (1;8). The author supposes that the child whose native language is richer in terms of morphology has to acquire its morphology earlier. At the age from 1;8 to 2;1, the similar number of nouns is observed in the both children’s speech. The beginning of proto-morphology in the speech of the both children is marked with the increase of vocabulary and the use of singular and plural nouns. These observations allow presuming that a close relation between vocabulary and morphology development exists. A correlation between the use of a greater number of diminutives in Lithuanian and compound namings in German, based on the respective linguistic material of the both children, is observed. The opposition of diminutive and common words in Rūta’s speech emerged at the same moment the opposition of inflection forms emerged in her speech, whereas, in Jan’s speech, they emerged a month later and were used rather rarely. Compounds, on the contrary, appeared in Jan’s speech at the same time as other oppositions of morphological forms, i.e. at the very beginning of proto-morphology, whereas, Rūta started using her first rare compounds two months later, and oppositions of morphological forms – eight months later. The author summarises that the comparative analysis provides clear evidence allowing to relate the proto-morphological stage of the speech to the perception of morphological categories, whereas, the intensity of use of morphological categories – with morphological peculiarities of the native language.