1950-ųjų kartos prozininkai

LTStraipsnyje apžvelgiama 1950-ųjų gimimo lietuvių prozininkų kūryba. Susiformavę represinės kultūros sąlygomis, jie į literatūrą perkėlė naujas patirtis; ieškodami atramų atsigręžė į intelektualinės kultūros kontekstus. Kartos pasaulėžiūrą formavo Vakarų idealistinė filosofija nuo I. Kanto moralinio idealizmo iki egzistencialistų desperatiškų manifestų apie pasaulio absurdą; tai atitiko lietuvio kūrėjo situaciją ir teikė prasmės jo kančiai, nevilčiai, pykčiui. Dėmesį traukė Rytų mistiniai mokymai, kurie kompensavo sovietinio ateizmo diskredituotą katalikybę ir pretendavo užpildyti dvasinę tuštumą. Šios kartos rašytojai J. Kunčinas, M. Zingeris, R. Gavelis, J. Erlickas, J. Skablauskaitė daugiau kaip dešimtmetį matomi naujausios lietuvių literatūros epicentre. Lietuvių prozoje jie įtvirtino postmodernizmo principus. Estetikos ir pasaulėžiūros atramas šie rašytojai rado Rytų ir Vakarų kultūroje, filosofijoje bei literatūroje; iš sovietinės ir posovietinės Lietuvos realybės jie gavo stiprių impulsų savajai kūrybos, kaip maišto ir žaidimo, sampratai. Nebeturėdami jokių sentimentų tradiciniam lietuviškumui ir itin įtariai žvelgdami į socializmo sukompromituotą socialumą, jie kartais atmeta ir patys save, nebepalikdami jokios vilties tradicinėms vertybėms (Gavelis, Erlickas). Nuosaikesnieji atsitraukia į bohemiškų reminiscencijų pasaulį (Kunčinas), pasineria į individualios fantazijos gelmes (Skablauskaitė). Kitokią – tragišką, tačiau apvalančią – katarsio galimybę išsaugančią gyvenimo sampratą siūlo klasikinės tradicijos tęsėjai Petras Dirgėla, Vanda Juknaitė, Antanas Ramonas.Reikšminiai žodžiai: Antanas Ramonas; Juozas Erlickas; Literatūra; Petras Dirgėla; Proza; Ramūnas Klimas; Ričardas Gavelis; Vanda Juknaitė; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Antanas Ramonas; Contemporary Lithuanian literature; Lithuanian Literature; Petras Dirgėla; Prose; Ramūnas Klimas; Ričardas Gavelis: Juozas Erlickas; Vanda Juknaitė.

ENThe article reviews creation of Lithuanian prosaists born in 1940s. They grew up under cultural repression and moved new experiences into literature; they sought support and turned back to contexts of intellectual culture. The world view of the generation was shaped by the Western idealist philosophy ranging from moral idealism by I. Kant to the desperate manifestos on global absurd by the existentialists; this appealed to situation of a Lithuanian writer and brought meaning to his/her suffering, despair and anger. Mystic dogmas of the East attracted attention, thereby compensating the Catholic teaching, discredited by the Soviet atheism; it also sought to fill in the spiritual vacuum. Writers of this generation, as J. Kunčinas, M. Zingeris, R. Gavelis, J. Erlickas, J. Skablauskaitė have remained in the centre of the latest Lithuanian literature for over a decade. They established principles of postmodernism in national prose. They found aesthetic and world view support in the culture, philosophy and literature of the East and the West; from Soviet and post-Soviet Lithuanian reality, they gained a strong impulse for their own creation representing rebellion and game. As they have no sentiments to the traditional Lithuanian values and are sceptical of the social method compromised by socialism, sometimes they reject themselves, leaving no hope for traditional values (Gavelis, Erlickas). Those more moderate withdraw to bohemia world of reminiscence (Kunčinas), turn to individual fantasy (Skablauskaitė). A different concept on life, tragic although cleansing, and retaining potential for catharsis, is offered by followers of classical traditions as Petras Dirgėla, Vanda Juknaitė, Antanas Ramonas.