Vyresniųjų poezija: tarp praeities ir dabarties

LTStraipsnyje aptariamos vyresniosios lietuvių poetų kartos, kuriai yra priskiriami 1920-1940-ųjų gimimo poetai, kūrybos dominantės, gyvybiniai resursai ir įtaka lietuvių literatūrai ir kultūrai 1988-2000 m. laikotarpiu. Vyresniųjų poezija dešimtmetį apimančio poetinio proceso skaidoje sudaro lyg išeities tašką. Apžvelgiama kultūrinė situacija, politinės-istorinės aplinkybės, kuriomis vyresniosios poetų kartos kūryba ateina į didelių pasikeitimų laiką; siekiama nustatyti, kas šiose permainose išlieka ir išlaiko poveikio jaunesnei poezijai galimybę. Iš pamatų keičiantis gyvenimo sanklodai vyksta nepaprastai greitas dabarties kultūros praeitiškėjimo procesas. Kas dar 1987 m. poezijoje atrodo reikšminga, 2000-aisiais nublanksta ar net įgyja abejonės ženklą. Poezijos, kuri straipsnyje aptariama kaip vyresniųjų įnašas į sudėtingo, kintančio laiko menines konfigūracijas, pradžia yra susijusi su keliais reikšmingais faktoriais: socialiniu požiūriu tai yra šiek tiek laisvesnė atmosfera – Lietuvą pradeda pasiekti išeivijos literatūra, atskleidžianti kito požiūrio, kitų poetinių trajektorijų galimybes. Sustiprėja poetinė savimonė, suintensyvėja poetinių formų kristalizacijos ir modernizacijos procesas. Randasi eseistinė kritika. Justinas Marcinkevičius ir Sigitas Geda sudaro šio laikotarpio poezijos kraštines. Taip pat aptariama A. Baltakio, A. Maldonio, V. Baltuškevičiaus, V. P. Bložės, A. Bukonto, T. Venclovos, J. Strielkūno, J. Juškaičio, A. Bernoto, A. Mikutos, V. Skripkos, A. Verbos, M. Martinaičio, L. Gutausko, A. Kalanavičiaus, A. Andriuškevičiaus, J. Vaičiūnaitės poezija.Reikšminiai žodžiai: Agrarinė tematika; Autoironija; Dainiškumas; Eilėraščiai; Ekologinis humanizmas; Literatūra; Literatūrinė karta; Ontologinis žaismas; Poetinė dokumentika; Vyresnioji karta; Agrarian topic; Autoironic; Cantabile; Ecological humanism; Literary generation; Lithuanian Literature; Ontological play; Poems; Poetic documentary; Senior generation.

ENThe article discusses creative dominant factors, vital resources and effect on the Lithuanian literature and culture in 1988 to 2000 by creation of the older generation of Lithuanian poets, including those born in 1920 to 1940. The poetry by the older generation accounts for a starting point in poetic process ranging a decade. The paper reviews cultural situation, political and historical environment, where the works by poets of the older generation reaches the time of dramatic changes; it seeks to establish, what survives in these changes and what preserves potential for an impact on the younger poetry. As life framework changes completely, there is an immediate process, where modern culture becomes one of the past. What was significant in poetry as early as 1987, is no longer relevant in 2000 or even becomes questionable. The origin of poetry that is treated in the article as a contribution of the older generation to artistic configurations of complicated and changing period is related to several significant factors: in social terms, this is a slightly more liberal atmosphere as Lithuania has now access to the exile literature, revealing possibilities for a different view and poetic paths. Poetic self-consciousness becomes stronger and crystallisation and modernisation of poetic forms gets underway. Essayist criticism appears. Justinas Marcinkevičius and Sigitas Geda mark the two borders of contemporary poetry. It also discusses poetry by A. Baltakis, A. Maldonis, V. Baltuškevičius, V. P. Bložė, A. Bukontas, T. Venclova, J. Strielkūnas, J. Juškaičtis, A. Bernotas, A. Mikuta, V. Skripka, A. Verba, M. Martinaitis, L. Gutauskas, A. Kalanavičius, A. Andriuškevičius, J. Vaičiūnaitė.

• Atgimimo poezija. Kas šaukė tautą, kas ją vedė? / Akvilė Rėklaitytė. Colloquia. 2021, 47, p. 97-125.
• Prancūzų poezijos trauka šiuolaikinėje lietuvių lyrikoje : François Villonas ir Charles'as Baudelaire'as / Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje / sudarė Vytautas Martinkus, Reda Pabarčienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. P. 32-60.