LTStraipsnyje analizuojami lietuvių mitologijos tyrimai, vykdyti XX a. antroje pusėje. Atkreipiamas dėmesys į sovietinės okupacijos sąlygotus ideologinius veiksnius, lėmusius šių tyrimų specifiką. Šio periodo lietuvių mitologijos tyrimus suskirstomi į dvi pagrindines grupes: tyrimus vykdytus išeivijoje bei tyrimus, vykdytus sovietų okupuotoje Lietuvoje. Pirmos grupės tyrėjų prerogatyva buvo galimybė pažinti naujausias mokslines teorijas bei metodologijas, akademinė laisvė, o pagrindinė problema buvo atitolimas nuo archyvinių šaltinių. Sovietinėje Lietuvoje lietuvių mitologijos tyrinėtojai patyrė kitas problemas: mitologijos ir religijos temos buvo laikomos nacionalistinėmis, jos smarkiai ribotos, tyrėjai patyrė tiesioginį specialiųjų tarnybų spaudimą. Nepaisant įvairių problemų, lietuvių religijos ir mitologijos tyrimai nestovėjo vietoje. Straipsnyje atskirai išnagrinėjami svarbiausi iškiliausių to meto lietuvių mitologijos tyrinėtojų – M. Gimbutienės, A. J. Greimo ir kitų – darbai, jų indėlis į mokslą. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir dar į kitą XX a. antroje pusėje lietuvių mitologijos tyrimuose buvusią problemą – istorikų sekimą dar XIX a. susiformavusia pozityvistine lenkų istoriografine tradicija, kai tuo tarpu pasaulinėje religijotyroje į senąsias įvairių kraštų religijas jau žiūrėta būtent kaip į religijas, o ne į gamtos garbinimą, dvasių garbinimą ir pan. Keliamas klausimas, kokiu keliu turi eiti tolesni šios srities tyrimai (ar jų tikslas turi būti „atkūrinėti“ religiją, ar tik mitologiją?), aptariami galimi būsimų rekonstrukcijų būdai.Reikšminiai žodžiai: Dievai; Mitologija; Mitologija; Ritualai; Tautosaka; Tyrimai; 20 amžius; Šventvietės; 20th second side; Folklore; Gods; Lithuanian mythology; Mythology; Range; Rituals; Temple.
ENThe article analyses studies on Lithuanian mythology conducted in the 2nd half of the 20th century. It calls attention to ideological factors behind specific nature of the studies; these are caused by the Soviet occupation. Lithuanian mythological studies of the period are classified into 2 key groups: studies conducted in exile and those in the Soviet-occupied Lithuania. The prerogative of researchers in the first group was an opportunity to discover latest scientific theories and methodologies, academic freedom, while key issue was detachment from archive sources. Researchers of Lithuanian mythology in Lithuania faced different problems: topics of mythological and religious nature were treated as nationalistic and severely limited, with researchers facing direct pressure by special services. Despite various problems, studies on Lithuanian religion and mythology moved on. The article provides a separate analysis of the works by some of key researchers of Lithuanian mythology of the period, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, etc. and their contribution to the science. The article also points out to another issue inherent to studies of Lithuanian mythology in the 2nd half of the 20th century, i.e. the fact that historians still followed positivistic Polish historiographical tradition established in the 19th century, whereas global religious studies treated ancient religions of various countries emphatically as religions, rather than nature or spirits adoration, etc. The question is how should further studies in these field progress (or whether they should aim at “restoration” of religion or merely mythology) and discusses possible methods of future reconstructions.