Muzikos pamoka aukštesnėse klasėse: istorinių žinių pateikimo optimizavimo galimybės

LTŠvietimo reforma skatina pedagogą nuolatiniam dalykiniam atsinaujinimui, o nūdienos mokymo procesą orientuoja naujo turinio, metodų ir principų link. Iš esmės keičiasi mokytojo vaidmuo. Tai ypač aktualu aukštesniųjų klasių muzikos pamokos metu, kai dalyko ugdymo turinys – įvairių meninių formacijų ypatumai, žymių muzikinės kultūros atstovų charakteristika, jų kūrybos apžvalga ir pan. Stengiantis įgyvendinti programoje numatytus uždavinius, neretai pagrindine muzikos pamokos forma tampa vokalinis muzikavimas ar muzikos klausymo intarpais paįvairinta paskaita. Mokytojas intensyviai dirba, o mokiniai pasyviai suvokia informaciją. Dažnai dalykas tampa teoretizuotas, racionaliai „sausas“, t. y. mokymo procese pradedama siekti pažintinių ir psichomotorinių lavinamųjų tikslų (muzikos notacijos, istorijos žinojimas, tikslaus kūrinio intonavimo siekimas, formos sandaros klausa nustatymas ir t. t.). Be to, ugdytiniai mažai skatinami bendradarbiauti, grupėmis įgyvendinti keliamus uždavinius, dėl to jaunuoliams stinga savęs pažinimo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. Pastaroji problema turi neabejotinos įtakos svarbiems protiniams gebėjimams – tarpasmeniniams santykiams formuotis. Straipsnyje aptariamos muzikos pamokos aukštesnėse klasėse optimizavimo galimybės, nauji ugdymo turinio pateikimo bei grįžtamosios informacijos intensyvinimo būdai, panaudojant informacinius lapus, taikant asmeninės prasmės bei emocinio imitavimo metodus.Reikšminiai žodžiai: Informaciniai lapai; Klausymo nuostata; Metodų įvairovė; Racionalus pradas; Emocinis pradas; Leaflets; Hearing provision; Diversity of approaches; Rational predominates; Emotional predominates.

ENThe education reform encourages teachers to seek continuous professional development, and guides current process of teaching toward new content, methods and principles. The role of the teacher changes essentially. This is in particular relevant in music classes in higher school grades when curriculum of the subject deals with particulars of various artistic formations, characteristics of renowned people of music culture, overview of their works, etc. To meet goals of the curriculum often vocal performance or a lecture with intervals of music listening becomes the main form of music class. Teacher works intensively and pupils receive information passively. Often the subject becomes focused on theory, rationally “dry”, i.e. teaching process starts striving for cognitive and psychomotor educational goals (musical notation, knowledge of history, precise intonation of a given work, identification of form structure by listening, etc.). Moreover, pupils are little encouraged to cooperate, engage in team work for the furtherance of mutual goals which in turn results in the lack of self-knowledge by pupils, or skills of communication and cooperation. The latter problem undoubtedly has impact on important mental competences – formation of interpersonal relations. The article discusses the possibilities of optimizing music classes in higher school grades, new ways of delivering curriculum and intensifying feedback through the use of information sheets, methods of personal meaning and emotional imitation.