LTNe tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje erdvėje vis labiau akcentuojamas poreikis imtis veiksmingų, tame tarpe ir teisinių, priemonių, padėsiančių stiprinti aplinkos apsaugą. Tuo tikslu, valstybinio valdymo institucijos įvairaus lygmens teisės aktuose įtvirtina aplinkosaugines teisės normas, kurios sudaro atskirą teisės šaką. Aplinkosaugos teisė, kaip viešosios teisės šaka, apima labai platų teisinių santykių ratą. Natūralu, kad esant plačiam teisiniam reglamentavimui, susidaro itin palanki dirva kilti įvairiems ginčams. Ir nors aplinkosaugos teisė, kaip teisės šaka, nestokoja įvairių sričių mokslininkų dėmesio, tačiau manytina, kad iki šiol nėra skirtas deramas vaidmuo kokybiškam ir operatyviam ginčų, kylančių aplinkosaugos srityje, nagrinėjimo reglamentavimui, jo analizei. Esminis dėmesys atkreiptinas į tai, kad ypač aplinkosaugos srityje kylančius ginčus reikia spręsti operatyviai, atsižvelgiant į galimų pasekmių apimtį, todėl efektyvesnio neteisminio ginčų nagrinėjimo reguliavimo nustatymas leistų maksimaliai efektyviai išnagrinėti kilusius ginčus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Administraciniai ginčai; Aplinkosauga; Kvaziteismas; Neteisminis ginčų nagrinėjimas; Administrative disputes; Environment; Pre-trial investigation of legal disputes; Quasi-court.
ENNeed to take effective measures, including legal, to strengthen environmental protection is increasingly emphasized not only in national, but also in international space. Bearing in mind this aim, state government institutions at various levels establishes the environmental laws, which form a separate branch of law. Environmental law as a branch of public law covers a wide range of legal relations. Naturally, the existence of extensive legal regulation is of crucial breeding, also the ground for various disputes arises. Notwithstanding the fact the environmental law, as a branch of law, is analyzed by different aspects and is fully covered by scientific interest, it is assumed that there is still no proper attention paid to the qualified and expeditious settlement of disputes arising in the field of protection of the environment. The lack of examination of the regulation and its analysis exists. The essential attention must be paid to the fact that particular environmental disputes must be addressed expeditiously, taking into account the possible extent of the consequences, therefore, more effective regulation of the quasi-judicial regulation of disputes is needed. It is presumed that such regulation would implify the most efficient settlement of disputes. [From the publication]