Administracinės sutarties institutas ir jo teorinis pagrindimas : disertacija

LTŠiandieninė Lietuvos administracinė teisė išgyvena turiningųjų vertybinių orientacijų kaitos laikotarpį, reikalaujantį prisitaikyti prie itin dinamiškos aplinkos, kurioje plėtojasi šios teisės šakos reguliuojami santykiai. Lyginamosios teisės, kaip ir Lietuvos teisės, moksle ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad tradicinė ir vienintelė viešosios administracijos veiklos teisinė forma yra vienašalis administracinis aktas, kurio ryškiausi akcentai – viešosios valdžios prerogatyvos, įgyvendinamos daugiau remiantis valstybės prievarta nei teisinių santykių subjektų tarpusavio sutarimu. Toks vertinimas ilgą laiką dominavo ir apibūdinant pačios administracinės teisės ideologinę orientaciją, kadangi būtent šios teisės šakos priedermė nuo seno buvo reguliuoti viešosios administracijos veiklą, suteikiant jai reikiamą teisinį instrumentarijų. Lyginamosios teisės erdvėje pasireiškę visuomeninio, ekonominio, politinio, kultūrinio, socialinio gyvenimo pokyčiai neaplenkė nė vienos valstybės teisinės sistemos.Reikšminiai žodžiai: Administracinė teisė; Administracinė sutartis; Administrative law; Administrative contract.

ENThe present-day administrative law in Lithuania is undergoing a period of the change of content value orientations that requires adjustment to a highly dynamic environment in which the relations regulated by this branch of law develop. In the jurisprudence of comparative law, as well as in the Lithuanian jurisprudence, for a long time it had been usual to consider that the traditional and the only legal form of public administrative activity is the unilateral administrative act the most distinct accents of which are the prerogatives of the public government effectuated by resorting to state coercion rather than to the inter-agreement of the subjects of legal relations. Such an attitude for a long time had also been dominating in terms of the definition of the ideological orientation of administrative law itself, as since the old times namely this branch of law had the obligation to serve the activity of public administration by providing it with necessary legal instrumentation.