Шматмоўная паэзія Вялікага княства Літоўскага эпохі Рэнесансу

LTStudijoje aptariama daugiakalbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) poezija Renesanso laikotarpiu. Laikomasi nuomonės, jog ši daugiakalbė poezija yra bendras kultūrinis lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir lenkų tautų paminklas, taip pat neatsiejama senosios daugiakalbės baltarusių literatūros dalis. Studijoje išsamiai aptariamas daugiakalbės LDK poezijos formavimasis, antikinės literatūros įtaka, būdingi žanrai ir poetikos bruožai, paplitę siužetai ir personifikuoti veikėjai. Daugiakalbės LDK poezijos formavimuisi didelę įtaką turėjo Reformacija ir masinės spaudos atsiradimas. Renesanso laikotarpio poezija sekė antikinės poezijos žanrų pavyzdžiu. Išryškėjo du pagrindiniai poezijos tipai – knyginė-epigraminė (heraldinė, įžanginė, dedikacinė) bei šeimos-ritualinė (giminės, vestuvių ir laidotuvių progoms skirtos poemos); pagrindinis šios poezijos bruožas, būdingas visai XVI-XII a. poezijai – panegirizmas. Svarbiausias daugiakalbės Renesanso laikotarpio LDK poezijos pasiekimas – kitų žanrų (religinio-metafizinio, politinio, satyrinio, istorinių, herojinio-epinio, mokslinio ir moralinio-didaktinio) plėtra. Daugiakalbė LDK poezija atspindėjo socialinio-politinio bei privataus žmonių gyvenimo realijas, plėtojo mitologinius literatūrinius siužetus apie šlovingos praeities sugrįžimą. Poezijos kūriniuose buvo fiksuojami ir svarbiausieji baltarusių-lietuvių visuomenės įvykiai – Liublino Unija (1569), religiniai katalikų ir protestantų konfliktai Vilniuje (1581) ir kt. Poezija nebuvo autonomiškas žanras; dauguma daugiakalbės LDK poezijos kūrinių buvo sukurti konkrečioms progoms.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių literatūra; Daugiakalbė poezija; Epas; Komparatyvistika; Lenkų literatūra; Literatūra; Literatūra (lenkų); Literatūra (lotynų); Literatūra (rusėnų); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūra; Martynas Mažvydas; Religinė-metafizinė poezija; Renesansas; Belarussian literature; Comparative literature; Epos; Literature of Grand Duchy of Lithuania; Lithuanian literature; Lithuanian literature (Latin); Lithuanian literature (Polish); Lithuanian literature (Ruthenian); Martynas Mažvydas; Multilingual poetry; Polish literature; Religio-metaphysical poetry; Renaissance; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe study discusses the multi-lingual poetry in the Grand Duchy of Lithuania during the Renaissance. It is presumed that this multi-lingual poetry is a common cultural monument of the Lithuanian, Belarusian, Ukrainian and Polish cultures as well as an integral part of the old multi-lingual Belarusian poetry. The article thoroughly discusses the formation of the multi-lingual poetry in the GDL, the impact of the Antique literature, characteristic genres and poetics, popular plots and personified characters. The formation of the multi-lingual poetry of the DGL was greatly influenced by the Reformation and the emergence of the mass press. During the Renaissance, poetry followed the examples of the antique poetry genres. Two key types of poetry emerged – book-epigamic (heraldic, introduction, dedication) and family-ritual (family poetry and poetry dedicated to weddings and burials). The main feature of this poetry is panegyrics, which was characteristic to poetry of the 16th–17th c. The key achievement of the multi-lingual poetry of the Renaissance period of the DGL was the development of other genres (religious–metaphysical, political, satiric, historical, epic, scientific, moral and didactic). The multilingual poetry of the GDL reflected the realities of people’s social, political and private life, developed literary plots about the return of the glorious past. Works of poetry recorded key social events in the Belarusian–Lithuanian society – the Union of Lublin (1569), religious conflicts between Catholics and Protestants in Vilnius (1581), etc. Poetry was not an autonomous genre; the major part of the multi-lingual poetry of the GDL was created to mark solemn occasions.