Dioniso sugrįžimas : chtoniškumas, postmodernizmas, tyla

LTKnygoje apmąstoma šiuolaikinė kultūra, plačiau išskleidžiant tris sąvokas: chtoniškumą, postmodernizmą, tylą. Pasirinktas kultūrologinis diskursas leidžia pažvelgti į kultūrą kaip į tankų. Pirmoje dalyje rašoma apie Dioniso sugrįžimą, t. y. apie dionisiškojo logos įsiveržimą į šiuolaikinę kultūrą, jo įsitvirtinimą mūsų egzistencinėse patirtyse. Būtent dionisiškasis pradas generuoja chtoniškąją vaizduotę. Pastarosios proveržiai keičia mūsų kultūros reljefą, provokuodami naujus žiūrėjimo ir kalbėjimo būdus. Kita vertus, šiuolaikinės kultūros pokyčiai knygoje apmąstomi pasitelkiant postmodernizmo kategoriją; pasikeitęs kultūros reljefas įvardijamas kaip postmodernistinis, ir būtent jam ieškoma naujų pagavos ir suvokimo instrumentų. Kalbama apie postmodernizmo reiškinius Lietuvoje; šiuolaikinėse meninio vaizdijimo formose siekiama apčiuopti svarbiausias linkmes, kuriomis juda postmodernioji sąmonė. Pagaliau skverbiantis į chtoniškosios vaizduotės gelmę, ir ieškant postmoderniosios kultūros kodų, prieinama tyla. Dionisiškoji ekstazė yra kulminacija tyloje, chtoniškoji vaizduotė savo ribą ir išsipildymą pasiekia tuštumos šventykloje, kurioje kadaise gyveno dievai ir kur dabar spengia pirmapradė tyla, galinti kurti arba griauti. Nepasitikėjimas žodžiu, maištas prieš logocentrizmą, susvetimėjimas, dekonstrukcija, destruktyvumas – visi šie ir daugelis kitų postmoderniojo vaizdijimo bruožų taip pat galiausiai atsiremia į tylą. Taip tyla tampa raktu į postmodernizmą, į chtoniškąją vaizduotę, kitaip sakant, į šiuolaikinę kultūrą.Reikšminiai žodžiai: Chtoniškumas; Dionisas; Dioniso logos; Kultūra; Postmodernizmas; Postmodernybė; Tyla; Vaizduotė; Chthonicity; Culture; Dionysion logos; Dionysus; Imagination; Postmodernism; Silence.

ENThe book reflects on contemporary culture and expands in more detail on three concepts: chthonic, postmodernism and silence. Cultural discourse chosen enables looking at culture as dense. The first section describes the return of Dionysus, i.e. the invasion of the Dionysian logos into contemporary culture and its embedding in our existential experiences. The Dionysian element specifically generates chthonic imagination. Outbursts of the latter change our cultural landscape provoking new ways of seeing and speaking. On the other hand, changes of contemporary culture are explored in the book through the category of postmodernism; the changed cultural landscape is seen as postmodernist and as such requires new tools of conception and understanding. The discourse continues onto postmodernist phenomena Lithuania; contemporary forms of artistic imagination are explored for tangible main direction in which the postmodernist consciousness moves. Ultimately further penetration into the depths of chthonic imagination and search for layers of postmodernist culture leads to silence. Dionysian ecstasy is a culmination in silence, chthonic imagination reaches its limit and fruition in the temple of silence once occupied by deities and now just by ringing primordial silence which can either create or destroy. Mistrust in word, rebellion against logocentricity, alienation, deconstruction, destructive nature – all these and many other features of postmodernist imagination ultimately strike silence. Silence also becomes a key to postmodernism, chthonic imagination, in other words, contemporary culture.