LTStraipsnis skirtas pavietų seimelių savivaldos analizei – aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Naugarduko vaivadijos pavietų seimelių veikla 1565-1632 m. Nuo 1565 m. Naugarduko vaivadiją sudarė trys pavietai: Naugarduko, Volkovisko ir Slonimo. Jų seimeliuose vyravo vidutinė šlėkta ir magnatai. Straipsnyje analizuojama, kaip būdavo šaukiami seimeliai, kokia buvo jų sudėtis, kokie asmenys vadovavo seimeliams, kam priklauso juose priimtų instrukcijų Seimo atstovams autorystė, kaip seimeliai vykdė savo pagrindines funkcijas: karines (taikos ir karo metu) ir valdymo bei mokesčių rinkimo. Aptariama seimelių atstovų veikla Seime, seimelių vaidmuo administruojant teismų darbą, siūlant kandidatūras į svarbiausius vietinės valdžios ir kariuomenės postus, LDK Tribunolą ir kt. Seimelių savivaldos raida buvo glaudžiai susijusi su LDK politinės ir socialinės sistemos pokyčiais po Liublino unijos. Pavietų šlėkta tuomet kūrė savą valstybės koncepciją ir jos reformavimo programą. Pasikeitė pavietų seimelių vaidmuo, jie tapo federacinės valstybės dalimi, ypač svarbų vaidmenį vaidindavo laikotarpiu, kuomet nebūdavo centrinės valdžios (karaliaus). Jų galias padidino ir III Lietuvos Statutas. Galimybė aktyviai dalyvauti pavietų seimelių veikloje XVI a. antroje pusėje-XVII a. pradžioje kėlė šlėktos kultūrą, išsilavinimo lygį. Kai kurie jos atstovai įsijungė į visos Abiejų Tautų Respublikos politinį gyvenimą ir suvaidino jame svarbų vaidmenį.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bajorų savivalda; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); M. K. Radvila Našlaitėlis; Naugarduko seimelis; Naugarduko vaivadija; Parlamentarizmas; Seimeliai; Sociopolitiniai pokyčiai; Novogrodok; The Commonwealth of Two Nations; The Dietines; The Grand Duchy of Lithuania; The Lithuanian and Ruthenian nobility; The Lublin Union; The Novgorodok Dietine; The Parliamentarism; The Sociopolitical changes; The self-government of nobility.
ENThe paper presents the organization of sessions of various types of dietines (sejmiki): relational, deputational, electoral, judicial or military assemblies (constituencies, place of the proceedings, number of participants, rules for conducting sessions, tax resolutions, etc.). According to the author, the evolution of dietiny (sejmik) self-government was closely connected to the changes in political and social system of the Grand Duchy of Lithuania after the Lublin Union of 1569. It was a period when the Lithuanian and Ruthenian nobility were developing their own conceptions of the common republic and a programme of its reforms. In September 1572 the Novogrodok Dietiny (Sejmik): faced the problem to organise the judiciary, before in 1573 an interregnum vigilance committee was appointed. Operations of dietines (sejmiki) were conducive to the development of political and legal culture of the middle nobility a part of which aspired to play a significant political role and to influence the state's policy of the whole Republic of Both Nations. [text from author]