Baltų tautinio sąmonėjimo skirtumai ir jų įtaka dabarties politikai

LTStraipsnyje nagrinėjamas skirtingas lietuvių ir latvių tautinio sąmonėjimo kelias ir laikas bei tų skirtumų priežastys. Sugretinimas rodo, kad skirtumus lėmė ne tik progresyvesnė protestantų ir konservatyvi katalikų konfesija, bet taip pat germanų ir slavų (lenkų) kultūrinė aplinka bei skirtinga vokiečių ir lenkų nuostata jų kultūroje krikščionėjančių tautų atžvilgiu: vokiečiai skatino latvių europėjimą per latvių kalbą, tuo tarpu lenkai lietuvių europėjimą kreipė tik lenkų kalbos ir kultūros link. Daroma išvada, kad lietuvių europėjimas lenkų kultūros fone buvo lėtesnis, o daugeliu atvejų net stagnavo, palyginti su latvių europėjimu vokiečių kultūros fone. Tai lėmė greitesnį bei tvirtesnį latvių tautinį sąmonėjimą XIX a. antrojoje pusėje, taip pat latvių ir lietuvių savimonės skirtumus XX a. pradžioje. Šie skirtumai atsispindi ir dabartinėje Latvijos bei Lietuvos politikoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinis identitetas; Lietuviai; Latviai; Vokiečių ir lenkų kultūra; Lithuanians; Latvians; German and Polish culture; National identity; Different historical viewpoints.

ENThe paper deals with the problem of self-identification of the Lithuanians and the Latvians. It is maintained that the differences of the self-identity and civilization between these two nations are based on the differences between Polish and German culture. The Latvians seem to be more “western” than the Lithuanians. There were two reasons for that. The first one was that the Protestant German culture was much more progressive than the conservative Catholic Polish culture. The second one was that the Germans in Livonia and later in the Duchy of Courland as well as in Swedish Livonia did not ignore the Latvian language and Latvian ethnicity, in contrast to the Polish–Lithuanian Commonwealth (1569–1795) where Poles constantly treated everything that was Lithuanian in an arrogant way. This also included the negative attitude of Poles to the Lithuanian language and the ban on the Lithuanian language in Church. Therefore, the national revival of the Lithuanians faced great difficulties at the end of the 19th and even at the beginning of the 20th century. Nowadays we can also see some points of the former misunderstanding between the Lithuanians and the Poles as well as the arrogance of Poles in relations between modern Poland and Lithuania. [From the publication]