Adutiškio - Kamojų arealas : kalbinė tapatybė lietuvių ir baltarusių paribyje

LTAdutiškio apylinkės (Švenčionių rajonas, Lietuva) ir Kamojų apylinkės (Pastovių rajonas, Baltarusija) straipsnyje tyrinėjamos kaip vientisas arealas, iki pat XX a. paskutiniojo dešimtmečio gyvenęs intensyvios lietuvių ir baltarusių dvikalbystės sąlygomis. Remiantis Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo medžiaga ir autorės sukauptais įrašais kartografuojama dabartinė periferinės Kamojų šnektos riba ir analizuojama, kaip šioje teritorijoje aktyvios dvikalbystės fone formuojasi individo kalbinė tapatybė. Medžiaga rinkta iš vyresnio amžiaus informantų (gimusių 1925–1940 m.), kurie patyrė lenkinimą, rusinimą ir pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos dominavimą. Didžiausias dėmesys skiriamas kalbinės tapatybės formavimuisi XX a. antroje pusėje, analizuojama šeimos, mokyklos, bažnyčios, kaimo bendruomenės ir administracinės valdžios įtaka. Straipsnyje apžvelgiamas kalbinės tapatybės formavimasis lietuvių ir baltarusių etnoso susidūrimo zonoje – Adutiškio ir Kamojų areale. Šį sudėtingą kalbiniu požiūriu kontinuumą suformavo specifinės politinės ir socialinės sąlygos. Straipsnyje išskiriami pagrindiniai XX a. antrojoje pusėje kalbinę tapatybę formavę veiksniai, susiję tiek su privačia sfera (šeima), tiek su viešuoju gyvenimu (švietimas, religija, kaimo bendruomenė, administracinė valdžia). Išskirtini veiksniai: tautinė savimonė (šeima), kalbinis patriotizmas (mokykla, bažnyčia), socialinė kontrolė (kaimo bendruomenė, administracinė valdžia).Reikšminiai žodžiai: Adutiškio arealas; Kalbinė tapatybė; Kamojų šnekta; Lietuvių ir baltarusių dvikalbystė; Kamojys subdialect; Linguistic identity; Lithuanian and Belorussian bilingualism; Speech of Kamojys; Surroundings of Adutiškis; Surroungings of Adutiškis.

ENThe article analyses Adutiškis parish (Švenčioniai district, Lithuania) and Kamai parish (Pastavy district, Belarus) as a continuous habitat which until the last decade of the 20th c. were under conditions of an intensive bilingualism of Lithuanian and Belorussian. With regard to the material of the Dialect Archive of the Institute of the Lithuanian Language and the records stored by the author, the bound of the nowadays peripheral Kamai language is mapped and the formation of an individual's lingual identity in the context of an active bilingualism in this territory is analysed. The material was accumulated from older informants (born on 1925–1940) who experienced Polonization, Russification and domination of the Lithuanian language in the lasts decades. The most attention was paid to the formation of lingual identity in the second half of the 20th c. Also, the influence of the family, school, church, village community and administrative government is analysed. The article reviews the formation of lingual identity at the junction point of Lithuanian and Belorussian ethnic groups, i.e. Adutiškis and Kamai habitat. This, from the linguistic point of view, complex continuum was formed by specific political and social conditions. The article distinguished the main factors which formed lingual identity in the second half of the 20th c. They are related to both: a private sphere (family) and public life (education, religion, village community, administrative government). Exceptional factors are the following: national consciousness (family), linguistic patriotism (school, church) and social control (village community, administrative government).