LTStraipsnyje nuodugniai nagrinėjami dvejopi tapatumai – lietuviškas ir proslaviškas - kurie sutinkami šių dienų Baltarusijoje. Remiantis skirtingo pobūdžio medžiaga, visų pirma daugelio ankstesnių tyrėjų darbų apibendrinimu ir klasifikacija, nagrinėjama šių dviejų tapatumų formavimosi istorija, ją sąlygojusios priežastys bei šių skirtingų baltarusiškų tapatumų santykio ideologinė argumentacija. Publikuotas diskursas, susijęs su baltarusišku tapatumu, analizuojamas įvairiais rakursais: slavai versus baltai, rusėnai versus lietuviai, baltarusiai versus litvinai. Taip pat nagrinėjamos skirtingos Lietuvos ir lietuviškosios tradicijos sampratos, imperijos metafora. Teigiama, kad lietuviškasis baltarusių tapatumas visų pirma pagrįstas dviem šaltiniais: senuoju daugumos baltarusių kilmės baltišku substratu bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniu paveldu, kuris sudaro sąlygas netgi rusiškai kalbantiems Baltarusijos gyventojams traktuoti save kaip lietuvius (litvinus). Prorusiškas baltarusių identitetas taip pat yra pagrįstas dviem, tačiau skirtingais šaltiniais – rusų kalbai artima rytų slavų kalba bei daugumos gyventojų priklausomybe krikščionių ortodoksų bažnyčiai. Pastaroji takoskyra tarp baltarusių ir lietuvių tapo ryški tada, kada Lietuvos lietuviai dar buvo nepriėmę krikščionybės, o vėliau ją priėmė ne iš Rytų, bet iš Vakarų. Nepaisant šių dviejų tapatumų koegzistavimo, netgi šiandien didelė dalis baltarusių save laiko slaviškai kalbančiais baltais, ar negi lietuviais.Reikšminiai žodžiai: Etninis identitetas; Lietuva, Baltarusija, tapatybė; Lietuviai; Ethnic identity; Lithuania, Belorus, identity; Lithuanians; Baltarusija (Belarus).
ENThe article thoroughly discusses the relationship between the two national identities currently prevalent in contemporary Belarus, Lithuanian and pro-Russian, and the history and ideological argumentation of that relationship. The Lithuanian identity is based on two sources: firstly, the substratum Baltic origin of the majority of the inhabitants of Belarus that has been proved by contemporary science and secondly, the historical heritage of the Grand Duchy of Lithuania, which makes it possible for even the Russian speaking descendents of the former GDL to consider themselves Lithuanians (Litvins). The other, pro-Russian identity is based on the language close to Russian and the Orthodox Church. However, the Baltic tribes residing further East were over the previous thousands of years gradually transformed into Slavic tribes precisely because of the influence of the Orthodox Church prevalent in Belarus. The landmark between contemporary Slavic and Baltic speaking inhabitants of contemporary Belarus firstly coincided with the division between those baptised into the Christianity of the East and the pagans. Later, after the GDL had accepted the Western Christianity, the division coincided with the rupture of the Orthodox and the Catholic, the latter of whose identity was subjected to a heavy Polish influence. Thus, although today the larger part of the inhabitants of Belarus speak the Eastern Slavic language which is close to Russian, in terms of their ethnic origins and historical heritage of the GDL they have no less and possibly even more reason to think of themselves as "Slavic speaking Balts" or even Lithuanians. [From the publication]