Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

LTStraipsnyje, pasitelkiant tipologinį ir palyginamąjį metodus, analizuojami Lietuvos (Aukštaitijos ir Žemaitijos) krikštą nušviečiantys istoriniai XV - XVII a. šaltiniai bei lietuvių tautosakos kūriniai, pradėti rinkti ir publikuoti XIX a. pirmojoje pusėje. Lyginant šiuos du skirtingus šaltinių blokus - istorinius ir tautosakinius duomenis - pastebima, kad folkloras liudija tuos pačius Lietuvos krikšto epizodus, kurie žinomi iš istorinių šaltinių. Tai senųjų šventviečių griūtis, masinis žmonių krikštas apšlakstant juos vandeniu ir naujakrikštų apdovanojimas, šventos ugnies užgesinimas, žalčių sunaikinimas (deginimas, išvarymas), šventų giraičių, ąžuolų iškirtimas, naujos krikščionių religijos mokymas. Savitais, išimtinai tautosakiniais motyvais laikytini tik pasakojimai apie senosios ikikrikščioniškos religijos dvasininkų žūtį bei senovės lietuvių krikštą upėse. Pirmasis šių motyvų gali būti susijęs su kunigaikštienės Birutės žūtimi, antrasis – su senąja, dar ikikrikščioniška krikšto samprata. Publikaciją iliustruoja kartografinis analizuotų tautosakos motyvų, susijusių su Lietuvos krikštu, paplitimo žemėlapis.Darbe daroma išvada, kad tautosakinių kūrinių krikšto tema gausa ir įvairovė neleidžia jų vadinti vien menine kūryba ar rašytinių šaltinių interpretacija. Teigiama, kad analizuojant Lietuvos krikšto aplinkybes, labai aktualiais išlieka tolimesni kompleksiniai tyrimai, panaudojantys skirtingo pobūdžio šaltinius.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Istoriniai šaltiniai; Krikštas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos krikštas; Naratyvas; Pagonybė; Christening; Folklore; Historical sources; Lithuania's Christening; Narrative; Paganism.

ENWith the help of typological and comparison methods, the article analyses historical sources of the 15th–17th c. about the baptism in Lithuania (Upper and Lower Lithuania) and Lithuanian folklore which was started to be collected and published in the first half of the 19th c. Two different sources, i.e. historical data and folklore data, were compared and it was noticed that the folklore witnesses the same episodes of the baptism in Lithuania which were known from historical sources. It is the fall of the old sacral places, the mass christening of people by dewing them with water and the award of newly baptised people, the blowing out of the sacred fire, the eradication of grass-snakes (burning, banishment), the cutting of sacred forests and oaks and the teaching of a new Christian religion. Only the stories about the death of the preachers of the old pre-Christian religion and the christening of the old Lithuanians in rivers were treated as distinctive and exclusively folk motifs. The first motif may be related to the death of Duchess Birutė, the second with the old, pre-Christian concept of the baptism. The publication is illustrated with a cartographic map of the analysed folk motifs related to the baptism in Lithuania. The work makes a conclusion that the plenty and variety of folklore related to the baptism does not allow us to treat it only as creative work or an interpretation of written sources. It is stated that during the analysis of the circumstances of the Lithuanian christening, further complex researches which use different sources remain topical.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History