Apie senosios baltų religijos likimą

LTŠio straipsnio tikslas – iškelti senosios baltų religijos, iki Lietuvos krikšto praktikuotos kaip valstybinė ideologija, nykimo ir degradacijos proceso tyrinėjimų svarbą. Jame glūdi daugelio tautos tradicinės kultūros dvasinių fenomenų šaknys, o ir lietuviškojo religingumo ypatybių paaiškinimas. Evangelijos inkultūracijos procese galima įžvelgti tam tikrus etapus, susijusius su krašto istorine ir socialine raida. Darbe aptariamos jų priežastys ir bandoma nustatyti jų apytikrę chronologiją. Tyrimo metodas – istorinis, analitinis. Išvadose teigiama, kad pagonybės Lietuvoje terminas adekvačiau tinka apibūdinti laiko tarpsniui nuo Lietuvos krikšto iki pilnutinės evangelizacijos, kai krikščionybė tapo visų tautos narių esminiu tautinės savimonės dėmeniu. Senosios baltų religijos nykimo ir degradacijos procesas nagrinėtinas kaip liaudies tikėjimų bei tradicinių papročių kilmės ištaka. Jame galima įžvelgti tam tikrus etapus: pirmasis – tai formalioji krašto evangelizacija ir senosios religinės sistemos ardymas (iki XV a. paskutiniojo ketvirčio); antrasis – pagonybė, valstiečiams išlaikius ir sureikšminus senosios religijos žemdirbiškąjį matmenį (iki XVI a. vidurio); tretysis – išplitus bažnytinių parapijų tinklui, pagoniškųjų apeigų praktikavimas jau tik šeimos rate (iki XVIII a. pradžios); ketvirtasis – senosios religijos reliktų galutinis virtimas etnografiniais dvasinės kultūros reiškiniais (per XVIII a.).Reikšminiai žodžiai: Baltų religija; Evangelizacija; Evangelizacija, inkultūracija, liaudiški tikėjimai, tautiniai papročiai; Inkultūracija; Liaudiški tikėjimai; Pagonybė; Senoji baltų religija; Senoji baltų religija, pagonybė,; Tautiniai papročiai; Ancient Baltic religion; Baltic religion; Evangelisation; Evangelization; Folk beliefs; Folk customs; Inculturation; National customs; Paganism; Paganism,; The old Baltic religion.

ENThe process of the decline and degradation of the ancient Baltic religion can be seen as a source of folk beliefs and traditional customs. It is possible to discern several stages in this process: first, formal evangelisation followed by christening and destruction of the old religious system (up to the last decade of the 15th century); second, paganism based on the peasants’ overemphasising its agricultural aspect (up to mid 15th century); third, after the spread of church parishes, practicing pagan rites exclusively within the confines of the family (up to the beginning of the 18th c.); and fourth, the relics of the ancient religion finally becoming ethnographical cultural phenomena (during the 18th c.). The term of paganism in Lithuania is more adequately appropriate for the period from Lithuania’s christening up to full Christianisation, through to Christianity becoming part of Lithuanian national identity. [text from author]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History