Antanas Klementas : Lietuvos bajoro ir rašytojo portretas

LTVeikale aptariami Antano Klemento gyvenimo ir kūrybos metmenys, pateikiama to meto istorinės ir kultūrinės situacijos apžvalga. Poetas savo gyvenamu laiku buvo žinomas tik nedideliam artimųjų ir provincijos miestelio šviesuolių ratui. Jo kūryba - šilta ir nesumeluota, prasiveržia ir vengriškas ar čigoniškas temperamentas, su gyvenimo džiaugsmu, siautulingu šėlsmu ir gyvybingumo apoteoze. Klemento kūryba atskleidžia 18 a. pab., 19 a. pr. - Švietimo ir Romantizmo epochų sandūrio - žmogaus dvasinį pasaulį, jo intencijas ir atramas. Klementas daugiausia sukūrė jaunystėje ir užrašė visų to meto Lietuvos bajorų kalba - lenkų, o senatvėje pats išvertė į lietuvių kalbą ir sudėjo į trijų tomelių ranka rašytą rinkinį. Tuo metu, užrašinėdamas jau sukurtus tekstus, tikriausiai pridūrė dar ir sausokų moralizmų, gyvenimo patirties skepsiu bei ironija persunktų epigramų, satyrų ir trumpų gnomų tipo eilėraščių. Klementas buvo apsišvietęs žmogus, domėjosi Lenkijos literatūra, istorija, religine kūryba. Jam tekdavo atstovauti savo miesteliui ir Vilniaus seimuose. Klementas Lietuvoje buvo vienas pirmųjų pasaulietinės kūrybos pradininkų. Klementas kūrė ir dramas, bet jų išliko tik pavadinimai, sakantys, jog domėtasi komedijos žanru, jaunimo bei meilės tematika. Autoriaus kūrybą galima perskaityti kaip įdomų istorinį dokumentą, kuriame įžvelgiami apibendrintai atspindėti kilmingo ir turtingo, išsilavinusio 19 a. bajorų luomo žmogaus gyvenimo būdas ir meniniai polinkiai. 1910 m. poeto rankraščių rinkinys buvo surastas M. Biržiškos, aprašytas ir publikuotas, kartu su studija apie šį rašytoją, bet ligi šių dienų nėra išleista visa jo kūryba.Reikšminiai žodžiai: Antanas Klementas, biografija, dienoraščiai, laiškai, religinė poezija, poezijos ir folkloro santykis, tradicija ir originalumas.

ENThe work outlines the life and poetry of Antanas Klementas and provides an overview of the historical and cultural situation of the period. During his times, the poet was known to a close circle of friends and relatives and some enlightened persons of the provincial town. His poetry – warm and sincere, erupted as Hungarian or Gypsy temper with all its joy of life, uproarious spree and the apotheosis of vitality. Klementas’s poetry reveals the spiritual world, intentions and anchors of a person of the end of the 18th – beginning of the 19th century, i. e. the end of the Age of Enlightenment and the beginning of the Age of Romanticism. Most of Klementas’s poetry was written in his youth in the Polish language, which was spoken by all the Lithuanian nobles at the time and in his older age the poet translated the poems into Lithuanian and compiled them into three small volumes hand-written compilation. However, when rewriting the already created texts, he added certain dry morals, epigrams and satires, saturated with irony and skepticism, which were a result of his life experience as well as some short gnome type poems. Klementas was an educated man, he took interest in Polish literature, history and religious work, he represented his town in Vilnius sejms. In Lithuania Klementas was among the first pioneers of secular literature. He also wrote dramas, however only their titles remained, which evidences that he took interest in the genre of comedy, youth and love related subjects. The author’s poetry can be read as an interesting historical document, evidencing the reflected way of life and artistic inclinations of a rich, noble and educated man of the 19th century. In 1910 the collection of the poet’s manuscripts was found by M. Biržiška, described and published together with the study of the author, however the entire Klementas’s body of work remains unpublished till the present day.