LTLaikas fotografijai ne tik suteikia vertę, bet ir naikina ją, todėl reikia suvokti, kaip svarbu išsaugoti senuosius miestų vaizdus, ir ne tik šeimos albumuose. Prisiminimai sužadina sentimentus, neleidžia griauti, niokoti, naikinti. Senosios fotografijos įgauna dar vieną itin svarbią funkciją – supažindinti žmones su vizualiuoju kultūros paveldu, fotografijų vaizduose įamžinta krašto praeitimi. Straipsnio objektas – 1918–1940 m. Panevėžio miesto fotografijos. Deja, miestas fotovaizdų gausa ne itin gali didžiuotis. Ne dėl to, kad jo niekas nefotografavo. Per mažai dėmesio ir lėšų valstybinėse įstaigose buvo (ir yra) skiriama miesto vaizdams kaupti ir išsaugoti. Panevėžio senosiose fotografijose atsispindi tuometinis miesto veidas. Žvelgiant į jo, kaip, beje, ir į daugelio kitų miestų, pokyčius, galima daryti išvadą, kad vietos atminčiai lieka vis mažiau. Akivaizdu, kad nepažįstant senųjų vaizdų, neįmanoma pajusti praeities ir ateities miestų darnos. Straipsnio autorė bando aptarti laiko ženklus, regimus Panevėžio fotografijose, atskleisti miesto, laiko, atvaizdų ir žmonių sąsajas. Miestovaizdžio fotografijose išskirtinę vietą užėmė centrinė miesto dalis – aikštė ar pagrindine arterija tapusi gatvė. Pasitelkus rašytinius šaltinius ir turimas nuotraukas taip pat atlikta atvejo studija – nustatyta Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rekonstrukcijų, ne kartą keitusių šventovės eksterjerą, raida bei patikslintas kai kurių bažnyčios atvaizdų užfiksavimo laikas.Reikšminiai žodžiai: Atvaizdas; Fotografija; Fotomenas; Ikikarinė Lietuvos fotografija; Laikas; Miestas; Panevėžio fotografijos; Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia; Panevėžys; Art photography; City; Image; Lithuanian pre-war photography; P:anavėžys St.Trinity church; Panevėzys; Panevėžys photos; Photography; Photos of Panevėžys; Picture; Time; Trinity Church of Panevėžys.
ENIn old photographs one first looks for the reflection of the world of the past, a fleeting reflection of the reality. However, such reflection of reality does not embrace the totality. It is merely a fragment of time and space, "cut off" from a certain context and put on a piece of paper. This publication discusses those signs of time and footprints of the passing time that are seen in the photographs of Panevėžys city in 1918–1940. Pikelytė also discusses the relation between a city, time, a reflection and us. The variety of names (it has been called the Peoria, St. Casmir's, the Garrison and the Marian Church) as well as changes in the exterior captured in the surviving pictures of the Panevėžys Church of the Holy Trinity cause some confusion. The study helped establish the succession of reconstructions with the help of the pictures as well as written sources. The time of some photographs has been specified. The study revealed a case of falsification in documentary photography when at the beginning of the WWI Germans used photomontage for propaganda. [text from author]