Lietuvių kalbos paribio šnektos : jų raida, struktūra, kontaktai

LTLatvijoje yra 10 nuo seno gyvenusių lietuvių patarmių (Uodegėnai, Ciskodas, Indrica, Daugavpilis, Subate-Aknista, Neretos, Skaistkalnė, Skironys, Snikeriai, Vadabtis), 10 tarmių Baltarusijoje (Breslauja-Apsas, Kamojys, Kliukščionys, Gervėčiai, Lazūnai, Armoniškės, Pelesa-Rodūnia, Zietela, Pervalkas, Azierkai) ir 4 tarmės Lenkijoje (Seinai, Punskas, Eglinė, Vižainis). Lietuviškos patarmės (Sovetsk, Neman, ir kt.). Karaliaučiaus srities patarmės sunyko karo metu ir po jo. Lietuviškos patarmės Latvijoje kaip ir kitose trijose kaimyninėse šalyse - tai lietuvių kalbos tąsa už Lietuvos Respublikos ribų. Toli nuo Lietuvos funkcionuojančios vilniškių tarmės patarmės Latgaloje yra ypač savitos. Jos išlaikė formas geriau nei Uodegėnų patarmė ar labiausiai nutolusi nuo Lietuvos Ciskodo patarmė. Pagal kirčiuotų balsių tarimą bendrinėje lietuvių kalboje Ciskodo ir Uodegėnų patarmės priklauso žadininkams (jie taria „žadis", vietoj „žodis"), o Daugpilio ir Aknistės-Subatės patarmės priklauso žalininkams (jie taria „žalė" vietoj „žolė"), t.y. jie keičia ilgąjį balsį „o" į „a" nekirčiuotuose skiemenyse. Savo ruožtu pirmoji patarmių grupė keičia kirčiuoto skiemens balsę „ė" į dvibalsį „ie", o antroji grupė išlaiko balsę „ė". Poziciniai užpakalinių balsių variantai atsiranda po kietai tariamų priebalsių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Balsis; Fonetinė sistema; Patarmė; Periferinė lietuvių šnekta; Priebalsis; Slavų kalbos; Tarmė; Consonant; Consonants; Dialect; Dialect group; Pheripheral Lithuanian subdialect; Phonetic system; Slavic languages; Slavonic languages; Vowel; Vowels.

ENThere are ten subdialects of old Lithuanian residents (Uodegėnai, Ciskodas, Indrica, Daugavpils, Subate-Akniste, Nerete, Skaistkalne, Skirani, Snikeri, Vadakste) in Latvia, ten dialects (Breslauja-Apsas, Kamojys, Kliukščionys, Gervėčiai, Lazūnai, Armoniškės, Pelesa-Rodūnia, Zietela, Pervalkas, Azierkai) in Byelorussia and four dialects (Seinai, Punskas, Eglinė, Vižainis) in Poland. The Lithuanian subdialects in the region of Kaliningrad (Tilžė, Ragainė, etc.) were destroyed during the war and after it. The Lithuanian subdialects in Latvia as in other three neighbouring states are the continuation of the main area of the Lithuanian language beyond the boundaries of the Republic of Lithuania. The subdialects of the distant Vilniškiai dialect in Latgala - the having remained better Uodegėnai subdialect and the most distant Ciskodas subdialect – are especially interesting. According to the pronunciation of the stressed vowel о of the common Lithuanian language the subdialects ofCiskodas and Uodegėnai belong to 'žadininkai'(they say žadis 'žodis')2 and the subdialects of Daugavpils and Akniste-Subate belong to 'žolininkai'(they say žale 'žolė', i. e., they do not turn the long a into о only in the unstressed syllables. The first group of the subdialects turn the vowel ė of the stressed syllable into the diphthong ie, and the second group retains it. The positional variants of the back vowels appear after the made hard consonants.The eastern and southern subdialects of the Lithuanian language that border on the Slavonic languages distinguish themselves from the other Lithuanian dialects by the variety of consonants: by making them hard and using the Dzūkai dialect. The consonants t' and d'before i, ie, oe in the Uodegėnai subdialect become c, dz much more often than in the Ciskodas subdialect and in the southern environs of Daugavpils (but a little bit more rarely than in the neighbouring Breslauja-Apsas subdialect). These subdialects differ by that peculiarity from the subdialects of Ciskodas and Rimšė, Dūkštas, Palūšė, Ignalina, etc. because they do not turn t and d into с and dz. [From the publication]