Imperium litewskie w międzyjednostkowych społecznościach i systemach politycznych : studium przypadku

LTStraipsnyje analizuojamos galimybės pritaikyti šiuolaikines modernių tarptautinių santykių teorijas istoriniams tyrimams apie santykius tarp ikimodernių politijų. Neorealizmo teorijos taikymą tokiems tyrimams stabdo prielaida, kad jos objektas yra tarptautinė sistema, sudaryta iš suverenių nacionalinių valstybių. Tačiau tokių valstybių (ir tautų) viduramžių Europoje ir kitur ikimoderniais laikais nebuvo. Straipsnyje „tarptautinės sistemos“ ir „tarptautinės bendruomenės“ sąvokos pakeičiamos platesnėmis „tarppolitijinės sistemos“ ir „tarppolitijinės visuomenės“ sąvokomis ir skirtimi tarp „suverenių politijų sistemos/ visuomenės“ ir „siuzerenios (imperinės) politijos sistemos/ visuomenės“. Šios sąvokos naudojamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), kaip tarppolitijinių santykių atvejo XIII–XV a., analizei. Atskleidžiama LDK raida – nuo atliekančios barjero (bet ne buferio) vaidmenį politijos, skiriančios Vidurio Europos ir Rytų Europos tarppolitijines sistemas ir priklausančios abiems joms, iki regioninės imperijos ir siuzerenios politijos Rytų Europos tarppolitijinėje sistemoje XV a. pradžioje. Tačiau LDK nesugebėjo atlikti didžiosios valstybės vaidmens ir apsaugoti šią sistemą nuo žlugimo ir transformacijos į Maskvos imperiją. Rytų Europos tarppolitijinės politikos XIII–XVIII a. istorija yra dar vienas atvejis, patvirtinantis naujausių tyrimų išvadas: ilgalaikė galios pusiausvyra tarppolitijinėje sistemoje yra išimtis, o ne taisyklė; taisyklė yra daugiapolės arba dvipolės galios pusiausvyros tarppolitijinėje sistemoje pakeitimas imperijomis.Reikšminiai žodžiai: Atvejo studija; Centrinė Europa; Didysis Novgorodas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lyginamoji imperiologija; Maskva; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); 13 amžius; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Case study; Central Europe; Comparative imperiology; Eastern Europe; Great Novgorod; Moscow; The Grand Duchy of Lithuania; The XIII-XVIII centuries.

ENThe article analyses possibilities to apply nowadays modern theories of international relations to historic researches about relations between pre-modern political units. An application of a neorealism's theory is limited because of an assumption that its object is an international system consisting of sovereign national states. However, there were no such states (and nations) in Europe in the Middle Ages and elsewhere during the pre-modern period. The article changes the concepts of “international systems” and “international communities” into wider concepts “interpolitical systems” and “interpolitical communities” and distinguishes between “sovereign system of political unit/community” and “suzerain (imperial) system of political unit/community” The concepts are used in the analysis of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) as a case of interpolitical relationship in the 13th–15th c. It reveals the development of the GDL from its role as a political unit which was a barrier (not a buffer) dividing interpolitical systems of Middle Europe and East Europe and belonging to both of them until the regional empire and suzerain political unit in the East European interpolitical system in the beg. of the 15th c. However, the GDL was not able to perform the role of the grand state and to protect the system from its failure and transformation into the empire of Moscow. The East European history of the interpolitical policy in the 13th–18th c. is another case proving the conclusions of recent researches: a long-term power balance in an interpolitical system is an exception and not a rule; a rule is the change of multipolar or bipolar power balance into empires of interpolitical system.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History