Nėščiųjų vidinė darna, socialinė parama ir streso įveikos strategijos

LTStraipsnyje nagrinėjama nėščiųjų vidinės darnos, suvoktos socialinės paramos, patiriamo streso ir jo įveikos strategijų ypatumai ir sąsajos, bandoma prognozuoti streso įveikos strategijas remiantis nėščiųjų vidine darna ir suvokta socialine parama. Tiriamųjų imtį sudarė 20-42 metų amžiaus nėščiosios, lankančios gydytojo R. Šemetos „Nėščiųjų sveikatingumo mokyklą“ (n=210). Nėščiųjų vidinei darnai nustatyti buvo naudojamas A. Antonovsky’o (1987) Gyvenimo orientacijos klausimynas, patiriamo streso įveikos strategijoms – Streso įveikos klausimynas (Grakauskas, Valickas, 2006), suvoktai socialinei paramai – Daugiamatė socialinės paramos skalė (Zimet et al., 1988). Tyrimas atskleidė, kad žemos vidinės darnos nėščiosios dažniau naudoja emocinės iškrovos streso įveiką. Didėjant nėščių moterų vidinei darnai stresui įveikti renkamasi probleminė streso įveika. Rezultatai parodė, kad didėjant vidinei darnai, didėja suvokta socialinė parama. Regresinės analizės rezultatai parodė, kad nėščiųjų prasmingumo jausmas leidžia prognozuoti socialinės paramos ir problemos sprendimo streso įveikas. Suprantamumo jausmas – emocinės iškrovos ir vengimo streso įveikas. Nėščiųjų suvokta socialinė parama leidžia prognozuoti streso įveikos strategijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nėščiosios; Nėščiosios vidinė darna; Socialinė parama; Streso įveikos strategijos; Suvokta socialinė parama; Vidinė darna; Perceived social support; Pregnant women; Sense of coherence; Sense of coherence, perceived social support; Stress coping strategies.

ENThe article investigates the peculiarities of sense of coherence, perceived social support, stress coping strategies of pregnant women and the relationship between these aspects. It was attempted to predict stress coping strategies with reference to sense of coherence and perceived social support. 210 pregnant women (20-42 years old) attending the Antenatal Health School of Dr Semeta participated in the survey. Life Orientation Questionnaire (Antonovsky, 1987) was used in order to evaluate sense of coherence of pregnant women; Coping with Stress Questionnaire (Grakauskas, Valickas, 2006) was used to determine coping with stress strategies; the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet et al., 1988) was used in order to measure the perceived social support. The research revealed that pregnant women with low sense of coherence used more of emotional discharge and stress avoidance strategies. As sense of coherence of pregnant women was grown, the problem solving stress coping strategy was used more often. The results of the research showed that together with the growth sense of coherence of the perceived social support also raised. The results of regression analysis showed that sense of meaningfulness allowed predicting coping strategies of social support and problem solving, whereas sense of comprehensibility allowed predicting the strategies of emotional discharge and stress avoidance. The perceived social support of pregnant women let stress coping strategies to be predicted. [From the publication]