Kazio Puidos kūryba Vaižganto vertinimu

• Kazys Puida’s Creative Work Evaluated by Vaižgantas
• Creation of K. Puida acording to the evaluation of Vaižgantas

LTTrys Vaižganto recenzijos apie Puidos grožinę kūrybą (apysaką „Žemės giesmė“, dramą „Gairės“ ir Raštų rinkinį, kurį sudaro dramos „Rūtų vainikas“, „Mirga“ ir „Undinė“), išspausdintos 1913-1914 m. „Viltyje“ – tai ne tik dėmesys draugo literato kūrybai, bet ir negavimas į XX a. pirmojoje pusėje suintensyvėjusį lietuvių kultūrinį bei meninį gyvenimą, taip pat požiūris į modernizmo estetikai atstovaujančius rašytojų kūrinius. Recenzuodamas Puidos dramas, Vaižgantas pasirodė esąs įžvalgus dramos žanro žinovas, daugiausia dėmesio skyręs ne kūrinio siužetui, bet jo struktūrai. „Mirgoje“ vyraujantis tėvynės meilės jausmas ir istorinė tematika – tai didžiosios dramos vertybės, kurios leido Vaižgantui apie kūrinį atsiliepti ypač palankiai. Vaižgantas akcentuoja svarbų Puidos dramų aspektą: jų veiksmą brandina ne išoriniai įvykiai, bet veikėjų pasąmonės reiškiniai ir jų nuojautos; heroizmas perkeliamas į asmenybės lygmenį, todėl aukštinami ne kolektyviniai žygiai, o individo poelgis, jo dvasios kilnumas. Įvertinęs „Rūtų vainiką“ kaip tinkamą vaidinti scenoje, „Undinei“ Vaižgantas pranašauja nesėkmę, nepaisant jos įtaigumo, o dramą „Gairės“ laiko visiškai nenusisekusia, be ryškių veikėjų, statiška. Vaižgantui svarbos turėjo ne tik recenzuojamo kūrinio idėjos, tikrovės dimensijos, dariusios kūrinį prieinamą skaitytojui ir visuomeniškai naudingą, bet ir tai, kaip jo autorius sugebėjo įkūnyti savo mintis bei sumanymus. Kūrinio stilius turi būti aiškus, nesiekiantis šokiruoti. Šiuo aspektu Vaižganto neigiamai įvertintos dramos „Žemės giesmė“ ir „Gairės“.Reikšminiai žodžiai: Recenzijos; Dramos; Apysakos; Modernizmas; Realizmas; Dramos istoriškumas; Kalbos formos.

ENThree reviews of Puida’s work by Vaižgantas (short story Song of the Earth (Žemės Giesmė), drama Guidelines (Gairės) and dramas Rue Crown (Rūtų Vainikas), Mirga and Mermaid (Undinė)) were published in The Viltis (Hope) of 1913-1914 – it was not only attention to a friend’s creative work but also attention to Lithuanian cultural and artistic life becoming more intense in the first half of the 20th century and a view to writers’ works representing modern aesthetics. In reviewing Puida’s dramas Vaižgantas seemed to have an insight into the drama genre focusing most not on the plotline of the work but its structure. The love for homeland dominating in Mirga and its historical context are the key values of the drama which allowed Vaižgantas to speak about the work with special favour. Vaižgantas emphasises an important aspect of dramas by Puida: their action is matured not by external events but phenomena in subconsciousness of the actors and their intuition; heroism is moved to the personality level, thus elevating not collective marches but the individual’s behaviour. Having evaluated Rūtų Vainikas as suitable for staging, Vaižgantas foretold failure of Undinė and deemed the drama Gairės a total failure without prominent actors. Vaižgantas cared about not only ideas and reality dimensions of the work reviewed which made the creation accessible for the reader and publicly useful but also about how the author managed to realise their thoughts. The style must be clear without aiming to shock. In this respect Vaižgantas negatively evaluated the dramas Žemės Giesmė and Gairės.