Prekinio kredito rizikos formavimosi prielaidos eksporto atveju

LTDidėjanti konkurencija pasaulinėse rinkose verčia įmones suteikti kuo palankesnes atsiskaitymo sąlygas savo prekybos partneriams. Prekinis kreditas pasitarnauja šiam tikslui, tačiau eksportuotojas susiduria su tam tikra rizika. Straipsnyje analizuojama, kaip formuojasi prekinio kredito pasiūla ir paklausa, kokie motyvai skatina eksportuotoją prisiimti finansinio tarpininko vaidmenį ir suteikti užsienio pirkėjui prekinį kreditą. Straipsnyje taip pat tiriamos užsienio pirkėjo verslo aplinkos veiksnių keliamos rizikos sąsajos su eksportuotojo patiriama komercine rizika, išryškinant prekinio kredito rizikos sąsajas su užsienio pirkėjo šalies rizika. Atlikti tyrimai leido išskirti eksporto prekinio kredito teikimo motyvus, kurie parodo eksportuotojo gaunamą naudą iš kreditinių santykių su užsienio pirkėju. Pateikta eksporto rizikos struktūra atskleidžia eksportuotojo patiriamos prekinio kredito rizikos sąsajas su pirkėjo makroaplinkos veiksniais. Taip pat buvo nustatyta, kad prekinio kredito riziką nulemia ne tik vidiniai pirkėjo rizikos veiksniai, sąlygojantys pirkėjo nemokumą, bet ir išoriniai pirkėjo šalies makroaplinkos veiksniai, kurių daroma įtaka pasireiškia tiek pirkėjo nemokumui, tiek tiesiogiai eksportuotojui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksportas; Prekinio kredito motyvai; Prekinio kredito rizika; Export; Trade credit motives; Trade credit risk.

ENIn the paper development of trade credit demand and supply, motives that encourage an exporter to take the role of financial intermediary and provide foreign partner with the trade credit are analysed. Connections between foreign customer‘s macro-environment risks and exporter‘s bared commercial risks are analysed highlighting link between trade credit risk and foreign country risks. The analysis done in the paper showed that an exporter has not only material, but also non-material motives to provide trade credit to his foreign customer. The export structure presented and analysis made shows evident interconnections between export trade credit risk and foreign country’s macro-environment factors. Also it was found that exporter‘s experienced trade credit risk is determined by risk factors, which are classifies as follows: customer‘s internal factors, conditioning customer‘s default, and customer‘s external business environment factors (country risk), which condition both customer‘s default and has direct influence on exporter, as well. [From the publication]