LTXVIII a. lietuvių raštijai Mažojoje Lietuvoje pagrįstai galima taikyti aukso amžiaus literatūros terminą. Johanas Jakobas Kvantas (Quandt, 1686–1772) buvo viena iš pagrindinių tos aukso amžiaus literatūrinės erdvės figūrų. Kvantas buvo viena ryškiausių XVIII a. Prūsijos asmenybių, bažnytinio ir akademinio gyvenimo autoritetas, garsiausias XVIII a. Pamokslininkas, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius ir rektorius. Kvantas kilo iš senos ir garbingos Prūsijos vokiečių giminės. Gyvendamas įvairiakultūrėje aplinkoje, kur didelę gyventojų dalį sudarė prūsų lietuviai, jis išsiugdė didžiulę toleranciją ir gana gerai išmoko lietuvių kalbą. Rūpindamasis vokiečių kalbos norminimu ir religinės vokiečių literatūros rengimu bei spausdinimu, jis daug dėmesio skyrė lietuvių kalbos puoselėjimui ir iš vokiečių kalbos verstų lietuviškų religinių raštų leidybai. Taigi gali būti laikomas savosios epochos „kultūrtrėgeriu“, dviejų kultūrų ir literatūrų tarpininku. Didžiausias Kvanto nuopelnas lietuvių raštijai – pirmasis Biblijos leidimas 1735 m., kuriam parašė vokišką istoriografinio pobūdžio pratarmę. Po 20 metų, 1755-aisiais, Kvanto rūpesčiu taip pat Karaliaučiuje pasirodė iš naujo suredaguotas antrasis Biblijos leidimas. Populiariausias ir daugybę kartų perspausdintas ano meto oficialusis lietuviškas Prūsijos giesmynas iki šiol vadinamas Kvanto-Berento giesmynu. Kvantas tęsė dar XVII a. prasidėjusią kolektyvinę lietuviškų religinių raštų rengimo tradiciją ir būrė lietuvių kalbos mokovus kunigus šiam darbui. Literatų ir kalbininkų pamainą jis pats ugdė Lietuvių kalbos seminare.Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Prūsija; Karaliaučius; Liuteronų homiletika; Postilės; Pamokslai; Religiniai raštai.
ENJohann Jakob Quandt (1686–1772) was one of the principal figures of the golden age of Lithuanian literature in 18th century Lithuania Minor (Prussia). Quandt was an outstanding character: an ecclesiastical and academic authority figure, the most famous 18th c. preacher, the Rector and a Theology Professor of Königsberg University. Quandt came from a long-established and well-respected Prussian German family. Living in a multicultural environment where a large proportion of the local population were Prussian Lithuanians, he was a man of great tolerance and he learnt to speak the Lithuanian language quite well. Being involved in the preparation and publication of German religious literature, he dedicated much attention to nurturing the Lithuanian language and publishing religious texts that had been translated from German into Lithuanian. He can be considered a ‘Kulturträger’ (‘conveyor of culture’) of his time. Quandt’s greatest service to Lithuanian literature was the publication in Königsberg of the first Lithuanian translation of the Bible in 1735, for which he wrote a German foreword. Twenty years later, he was responsible for the second newly revised edition. The most popular and many times published official Prussian Lithuanian hymnal of the time is to this day called the Quandt -Berendt hymnal. Quandt organised groups of Lutheran pastors who were fluent in Lithuanian to work collectively on the publishing projects. He also cultivated the next generation of linguists and literature specialists through the famous Lithuanian Seminars at Königsberg University.