LT1990-2010-ieji yra paženklinti politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės kaitos žyme. Menotyros studijos ir institucijos taip pat neišvengė pokyčių. Greta nuo sovietmečio dirbančio Architektūros instituto menotyrinių padalinių, iš Mokslų akademijos Lietuvos filosofijos ir sociologijos ir teisės instituto skyriaus išaugo atskiras Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Vilniaus dailės akademijoje įsteigtas Dailėtyros institutas, atsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete suformuotas Menų fakultetas. Dailės ir architektūros tyrinėtojams atsivėrė galimybės studijuoti iki tol negausiai tyrinėtus senosios dailės ir architektūros klodus. Prioritetinėmis sritimis tapo tyrimai, nukreipti į savosios tapatybės paieškas: sakralinis, etninis palikimas, kompleksinė LDK meninė kultūra, vis didesnis dėmesys skiriamas dvarų architektūriniam ir kultūrinio paveldo identifikavimui, XX a. tarpukario meninio palikimo atskleidimui. Tiriami tarpkultūriniai Lietuvos ryšiai su Rytų, Vidurio ir Vakarų Europa, atskleidžiamos įtakų slinktys ir kryptys. Nuošalyje nelieka ir šiuolaikinių kultūrinių, meninių procesų analizė. Aktuali tapo naujų specialistų rengimo problema. Susiklostė skirtingos menotyrininkų rengimo mokyklos, išsikristalizavo atskiros siauresnės specializacijos dailėtyros bakalauro ir magistro, architektūrologijos magistro, universitetinio pobūdžio menotyros bakalauro studijos. Straipsnyje norima aptarti pokyčius, kuriuos lėmė politinės sanklodos kaita Lietuvoje, pagrindiniu tyrimų objektu pasirenkant menotyros lauke dirbančias institucijas ir aukštąsias mokymo įstaigas.Reikšminiai žodžiai: Architektūros statybos institutas; Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Lietuvos menotyros institucijos; Menotyros; Menotyros studijų specifika; Menotyros tyrimų prioritetai; Tyrimų prioritetai; Vilniaus dailės akademija; Vytauto Didžiojo universitetas; Art history studies; Lithuanian art history institutions; Scientific research priorities.
ENThe period of 1990–2010 is marked by political, economic, social and cultural changes. The studies and institutions of art history and criticism experienced changes, too. Next to the art criticism department of Architecture Institute, a separate institute of cultural researches in Lithuania appeared from the Departments of Lithuanian Philology and Sociology and the Institute of Law of the Academy of Sciences; Art History Institute was established in Vilnius Art Academy, the Faculty of Arts was formed in the restored Vytautas Magnus University. There were opportunities to the researchers of art and architecture to study by then almost unstudied material of old visual arts and architecture. The researches directed towards the search of own identity became a priority sphere: sacral, ethnic heritage, complex art culture of the GDL; more and more attention was paid to identification of architectural and cultural heritage of manors and disclosure of the inter-war cultural heritage of the 20th c. Intercultural relationship between Lithuania and Eastern, Middle and Western Europe were analysed and their influences and directions were revealed. An analysis of nowadays cultural, artistic processes is also included. An issue of the preparation of new specialist became topical. Different schools for the preparation of art critics, separate studies of art history bachelor and master, architecturology master and university type art history bachelor of a narrower specialisation appeared. The article aims to discuss the changes which were influenced by the change of political situations in Lithuania. The main research object is institutions and higher education schools which work in the field of art history and criticism.