Taikomosios dailės tyrimai XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvoje

LTTaikomajai dailei visais laikotarpiais (tiek prieškaryje, tiek sovietmečiu, tiek ir dabar – Nepriklausomybės laikotarpiu) skirtas kur kas mažesnis dėmesys, ši meno sfera nepelnytai pamirštama, jos tyrimai nėra gausūs. Nors įvairiose užsienio šalyse daiktinė kultūra labai vertinama, mūsuose ji tam tikra prasme laikoma antrarūše. Straipsnyje norima išsiaiškinti, kaip XX a. II pusės – XXI a. 1-ojo dešimtmečio laikotarpiu keitėsi lietuvių taikomosios dailės tyrimai, kiek juos lėmė istorinė ir meninė situacija, pasipildančios taikomosios dailės tyrėjų gretos, nauji metodologiniai reikalavimai, t. y. siekiama išskirti svarbesnius taikomosios dailės tyrimus, juos susisteminti ir pateikti kiekybinės apžvalgos bei kokybinių pokyčių aspektu. Taip pat ketinama apibrėžti, kokie taikomojo meno reiškiniai (etapai, sritys) mūsų teoretikų yra geriausiai išanalizuoti, bei įvardinti nūdienos taikomosios dailės tyrimų spragas ir trūkumus. Peržvelgus atliktų Lietuvos taikomosios dailės tyrimų visumą, galima išskirti joje ryškėjančius specifinius bruožus. Didžiausias dėmesys iki šiol buvo skiriamas Lietuvos taikomosios dailės faktologijai susisteminti ir jos raidai perteikti. Antra sritis – įvairių taikomosios dailės rūšių analizė; daugiausia pasistūmėta senosios ar šiuolaikinės Lietuvos tekstilės ir kostiumo pažinimo srityse. Gilesnių tyrimų susilaukė Lietuvos metalininkystė, juvelyrika. Šiek tiek – meninis stiklas ir keramika, tuo tarpu meninės odos, baldų ir kitomis, smulkesnėmis taikomosios dailės rūšimis, domėtasi tik fragmentiškai.Reikšminiai žodžiai: Apranga; Juvelyrika; Keramika; Kostiumas; Mada; Meninis stiklas; Monografija; Taikomoji dailė; Taikomosios dailės tyrimai Lietuvoje; Technika; Tekstilė; Tyrimas; 20 amžius; 21 amžius; Applied art; Ceramics; Clothing; Costume; Faschion; Fashion; Glasswork; Glaswork; Jewellery; Monograph; Research; Research of applied art in Lithuania; Second half of 20th c. - early 21st c; Technique; Techniques; Textile.

ENDuring all times (during the pre-war, Soviet period and now, at the period of Independence) less attention was paid to applied arts. This sphere of art was undeservedly forgotten; there are little researches made in this sphere. Although in many foreign countries material culture is appreciated, in our country it is considered to be second-rate. An article aims to explain the ways in which the researches of Lithuanian applied arts were changing from the second part of the 20th c. until the first decade of the 21st c. and the influence of historical and artistic situation to those changes. Also, to present new researches of the applied arts and new methodological requirements, i.e. it is intended to distinguish more important researches of the applied arts, structure them and present them according to the aspect of quantitative review and qualitative changes. Moreover, it is intended to emphasize the best analyses of applies arts phenomena (stages, spheres) made by our theorists and to indicate the gaps and defects of nowadays researches of applied arts. After having an insight to entire researches of Lithuanian applied arts, distinct specific features may be distinguished. Up to now, attention was mostly paid to the systematization of the Lithuanian applied arts factology and the rendering of its development. The second sphere was the analysis of various kinds of applied arts; the biggest push was felt in spheres of old or nowadays Lithuanian textile and costume cognition. Deeper analyses were performed in the spheres of Lithuanian metalsmithing and jewelry. Some more were made in spheres of artistic glass and ceramics, meanwhile, some minor spheres as artistic leather, furniture and others attracted only fragmentary attention.