Taikomoji ar dekoratyvinė dailė? Keletas terminijos klausimų

LTTradiciškai dailė būdavo skirstoma į dvi pagrindines šakas: vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Šiandien abu šie akademiniai terminai nebeatitinka dabarties meninių procesų specifikos ir kūrybos principų. Todėl jie dažnai pakeičiami bendru vizualiųjų menų terminu, kuris taip pat nėra nei pakankamai platus, nei teoriniu požiūriu preciziškas. Šiame straipsnyje analizuojamas taikomosios dekoratyvinės dailės termino vartojimas ir tuo pačiu aptariama istorinio dailės terminijos santykinumo problema. Straipsniu siekiama paskatinti diskusiją dėl norminio termino „taikomoji dekoratyvinė dailė“ likimo. Straipsnio autorė siūlo pasilikti įprastinį terminą „taikomoji dailė“, bet naudoti jį su išlygomis ir kuo rečiau. „Dekoratyvinė dailė“ – vartotinas tik tais atvejais, kai kalbama apie puošybinę funkciją turinčius kūrinius. Meno praktikos ir kritikos kasdienybėje siūloma vartoti siauresnius, konkretesnius keramikos, tekstilės ir kitus terminus. Toleruojant tradiciškai susiklosčiusį taikomosios dailės šakos terminijos netikslumą, siūloma atsižvelgti į istoriškumo aspektą. Skirtingų istorinių periodų kūrinius vertėtų ir analizuoti skirtingais metodais. Dailiųjų amatų paveldas, be technologinio aspekto, nagrinėtinas ikonografijos ir stiliaus požiūriu. Modernizmo epochos taikomoji dailė svarbi formaliuoju, individualaus stiliaus aspektu. Postmodernizmo taikomoji dailė nagrinėtina tais pačiais aspektais, kaip ir kiti šiuolaikinių vizualiųjų menų srities reiškiniai.Reikšminiai žodžiai: Dailės terminai; Dailės šakos; Dekoratyvinė dailė; Kalbos kultūra; Menotyra; Menotyros terminija; Taikomoji dailė; Vaizduojamoji dailė; Vizualieji menai; Applied arts; Art branches; Art criticism; Decorative arts; Standard language norms; Terms of art; Visual arts.

ENTraditionally, art was divided into two main groups: the fine arts and applied arts. Today, both academic terms do not correspond to the specifics of present artistic processes and principles of creative work. Therefore, they are usually changed into a common term of visual arts which is neither wide enough, nor precise from theoretical point of view. An article analyses the use of the term “applied decorative arts” and together discusses the issue of historical relations of art terms. The article intends to start a discussion about the destiny of a standard term “applied decorative arts”. The author of the article suggests to keep a usual term “applied arts” but use it with exceptions and as rarely as possible. “Decorative arts” should be used only in cases when it is talked about works having a decorative function. In the routine of art practice and criticism, it is suggested to use narrower and more concrete terms of ceramics, textile and other spheres. Being tolerant to terminological inaccuracies of applied arts, it is suggested to have in mind the aspect of historicity. The works of different historical periods should be analysed with the help of different methods. Despite technological aspect, the heritage of fine arts should be analysed with regard to iconography and style. The applied arts of modernism are important with regard to the aspect of formal and individual style. The applied arts of postmodernism was analysed with the help of the same aspects as other phenomena of nowadays visual arts.

• Kalbotyra / Linguistics
• Menotyra / Arts