Horse burials of Samland, Natangen and adjacent areas in context of antique and medieval symbolic culture

LT[...] Tyrimų duomenys leidžia atkurti Baltijos regiono arklių kapų tipus, atsižvelgiant į etninę ir socialinę regiono istoriją. Arklių kapai, atsiradę II–IV m. e. amžiais, gali būti skirstomi į keturis pagrindinius tipus. I tipas. Viso arklio kapas. [...] Arkliai daugiausia aptinkami po palaidotu žmogumi arba į vakarus nuo jo. Kamanų ir prievartinės mirties pėdsakų nebuvimas ant griaučių leidžia teigti, kad arkliai būdavo laidojami gyvi. [...] II tipas. Galvos arba galvos ir priekinių galūnių laidojimas atsiranda šiek tiek vėliau, apie V m. e. amžių. Arklio kūno dalys, kartais kartu su oda, rodo šių palaidojimų ritualinį pobūdį ir galimą arklio mėsos valgymą. [...] III tipas. Kūno dalies palaidojimai, dažnai apdegę, žinomi daugiausia Lietuvos teritorijoje. Šiuo atveju auka būdavo sukapojama ir, tikriausiai, būdavo valgoma laidotuvių metu. [...] IV tipas. Kapų be arklių kol kas aptikta tik Lietuvos teritorijoje. Arklį šiuo atveju simbolizuoja kamanos ir pjautuvas. Tokie kapai šiame regione atsiranda kartu su krikščionybės įvedimu. Mes niekada tiksliai nesužinosime, kokią prasmę arklių kapams kiekvienu konkrečiu atveju teikė baltų genčių atstovai. Tačiau, remiantis anksčiau pateiktais duomenimis, galima spėti, kad I tipas yra palaidojimas aukos, kai arklys turėjo lydėti ar netgi nešti mirusįjį į pomirtinį pasaulį. II ir III tipai, kur laidotos tik arklių kūno dalys, yra ritualiniai aukojimai. Arkliai, kaip matyti, jau negalėjo nešti mirusiojo į pomirtinį pasaulį. IV tipas atsirado dėl draudimų priėmus krikščionybę. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antika; Arklių kapai; Arklių kapų tipai; Aukojimo gyvulys; Baltai; Natanga; Ritualinė reikšmė; Sambija; Semba; Viduramžiai; Žirgų kapai; Antique; Groups of horse burials; Horse burials; Lithuania; Middle Ages; Natangen; Ritual meaning; Sacrificial animal; Samland; The Balts.

ENResearch data allows for restoration of types of horse graves in the Baltic region, taking into account ethnic and social history of the region. Horse graves, first met in the 2-4 centuries a.d., can be classified into 4 key types. Type I. Grave of a full horse. Horses are usually met under buried human body or to the West. Absence of bridle and traces of forced death on the carcase suggests that horses were buried alive. Type II. Burying of head or head and front extremities comes in slightly later, ca. 5th century a.d. Parts of horse body, sometimes with a skin, evidences ritual nature of the burial in question and possible consumption of the horse meat. Type III. Burial of body part, often charred, are most common throughout Lithuania. In this case, victim would be cut and probably consumed during the burial. Type IV. Graves with no horses so far have only been met in Lithuanian territory alone. A horse is then symbolised by bridle and sickle. Such graves come to the region with introduction of Christianity. We shall never really know what purpose was bestowed on horse graves in each case by the Baltic tribes. However, based on the data above, one can assume that type I is burial of a victim, where a horse was supposed to accompany or even carry a body to the afterlife. Types II and III, where parts of horse body were buried only account for ritual sacrifices. Horses it seems no longer could take the dead to the afterlife. Type IV appeared due to prohibitions with introduction to Christianity.