LTŠiame straipsnyje rentgeno difrakcinės analizės (XRD) ir Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos (FTIR) metodais buvo apibūdinti Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos mėginiai iš dviejų Lietuvos archeologinių radaviečių: Benaičių (Vakarų Lietuva) ir Turlojiškių (Pietų Lietuva). Palyginimui buvo tirti Baltijos pajūrio (ties Nida) ir nežinomos kilmės gintaro, rasto Vilniaus senamiestyje archeologinių kasinėjimų metu, mėginiai. Tyrimo metu nustatyta, kad keturi gintaro mėginiai iš Baltijos pajūrio, du mėginiai iš archeologinių radaviečių ir nežinomos kilmės gintaro mėginys iš Vilniaus senamiesčio savo chemine sudėtimi niekuo nesiskiria. Todėl daroma išvada, kad visi tirti gintaro mėginiai priskirtini Baltijos jūros regiono gintarams. Archeologinių keramikos mėginių tyrimo pirmiau minėtais metodais metu iš dviejų Lietuvos archeologinių kompleksų buvo nustatyta, kad pagal fazinę sudėtį šie mėginiai skiriasi, t. y., be vyraujančios abiejuose mėginiuose kvarco fazės, Turlojiškių mėginiui, kitaip nei Benaičių arheologiniame komplekse aptiktam ir tirtam mėginiui, būdinga kalcito kristalinė fazė. Tikėtina, kad keramikos gamyba Turlojiškėse vyko žemesnėje temperatūroje, negu Benaičiuose. Daroma išvada, kad tiek XRD, tiek FTIR yra ypač vertingi gintaro ir archeologinės keramikos mėginių apibūdinimo metodai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos gintaras; Benaičiai; Benačiai; Bronzos amžius; FTIR; Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos ir rentgeno difrakcinės analizės metodai; Keramika; Turlojiškė; Turlojiškės; Vilniaus senamiestis; XRD; Baltic Amber; Benaičiai; Bronze Age; Ceramic; FTIR; FTIR and XRD techniques; Turlojiškė; Turlojiškės; Vilnius Old Town; XRD.
ENThe article employs methods of X-ray diffraction analysis (XRD) and Fourier transform infrared spectroscopy (FTIR) to characterise samples of Baltic amber and archaeological ceramic, found in two Lithuanian archaeological sites: Benaičiai (Western Lithuania) and Turlojiškės (Southern Lithuania). Comparison has involved samples of amber found on the Baltic coast (by Nida) and one of unknown origin, found in Vilnius old town during archaeological excavations. The study has found that four amber samples from Baltic coast, two samples from archaeological sites and amber sample of unknown origin found in Vilnius old town have identical chemical composition. The article therefore concludes that all amber samples examined shall be classified as amber of the Baltic Sea region. Study of archaeological ceramic samples, using the methods above, based on two Lithuanian archaeological complexes found that the samples in question have difference phase composition, i.e. apart from quartz phase, predominant in both samples, Turlojiškės sample, different from one found in Benaičiai archaeological complex, demonstrates calcite crystal phase. It is likely that production of ceramics in Turlojiškės took place at a lower temperature than in Benaičiai. The paper concludes that both XRD and FTIR are very valuable to characterise amber and archaeological ceramic samples.