Письменность Великого княжества Литовского как источник лексических заимствований в других славянских языках

LTAnalizuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės raštiją, straipsnyje bandoma įrodyti, kad kanceliarinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba ir vadinamoji „prosta mova“ buvo ne tik lenkų – rusų kalbų XV – XVII a. lingvistinių kontaktų tarpininkė, bet ir leksinių skolinių šaltinis. Konstatuojama, kad tarpvalstybinių to meto kontaktų dėka vyko ne tik vienakryptė vienos kalbos įtaka kitai, bet ir kontaktuojančių kalbų tarpusavio sąveika, kuri pasireiškė tuo stipriau, kuo kontaktuojančių kalbų giminystė buvo artimesnė. Straipsnyje pateikiama daugybė konkrečių leksemų ir parodomi jų perėjimo į kitas kalbas galimi keliai. Pabrėžiama, kad visos aptartos leksemos yra vidiniai slavų kalbų derivatai, o tai dar kartą įrodo teiginį apie slavų kalbinių kontaktų XV – XVII a. intensyvumo augimą. Kai kurie XVI – XVII a. slavų kanceliarinės kalbos žodžiai yra leksiniai skoliniai iš kanceliarinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos ir/ arba iš vadinamosios „prostos movos“. Teigiama, kad dalis skolinių į XV – XVI a. lenkų kanceliarinę kalbą taip pat atėjo iš to paties šaltinio. Šie duomenys, autorės nuomone, leidžia kalbėti apie tai, kad lenkų – rytų slavų kalbiniuose XV – XVII a. kontaktuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarinė kalba buvo ne tik aktyvi tarpininkė, bet ir kontaktavusių kalbų donorė. Paanalizavusi aptartų leksemų tolesnį likimą, autorė konstatuoja, kad didelė jų dalis išnyko XVIII – XIX a. , rusų ir baltarusių kalbose iki šiol išliko po vieną leksemą, o dabartinėje lenkų kalboje nebėra nė vienos aptartos leksemos.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių kalba; Kalbos istorija; Kalbų sąveika; Kanceliarinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba; Kanceliarinė kalba; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lyginamoji kalbotyra; Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Rusėnų kalba; Rusų kalba; Rytų slavų kalbos; Slavų kalbos; Ukrainiečių kalba; Belarusian; Chancery language; Chancery language of the Grand Duchy of Lithuania; Comparative linguistics; East Slavic languages; History of language; Interaction between languages; Muskovy; Russian; Ruthenian; Slavic languages; The Grand Duchy of Lithuania; Ukrainian.

ENThe article examines the history of the following words found in Russian chancery language (diplomatic correspondence) of Muscovite Russia of the first half of the 17th century: voloka 'lot and land measure (about 16,8–21 hectare) in the Great Duchy of Lithuania and in the West part of Muscovite Russia', vypustoљyti 'devastate', vyrazumeti 'understand, comprehend; clear up, get to know', naruљyvati 'break' and naruљytisia 'be/get broken'. The author aims at proving that these intraslavonic derivates are interslavonic lexical loan-words from the written languages of the Great Duchy of Lithuania in the other Slavonic languages: Polish (wypustoszyć, wyrozumieć, naruszyć się) and Russian (voloka, vypustošyti, vyrazumeti, narušyvati, narušytisia) and retraces further fate of these words in all contacting languages. [text from author]