Globalisierung und lexikalische Entlehnungen im politischen Diskurs

LTStraipsnyje analizuojamos leksinių skolinių politiniame diskurse vartosenos tendencijos, taip pat faktoriai, lemiantys šių skolinių vartoseną. Pažymima, kad tyrimas empirinis, besiremiantis politikų, politologų, diplomatų, pasiuntinių pastarojo dešimtmečio viešosiomis kalbomis. Pabrėžiama, kad skoliniai yra heterogeninis leksinis sluoksnis: viena grupė – tarptautiniai žodžiai, dažniausiai atėję iš anglų kalbos ir turinys lietuviškus atitikmenis, kita grupė – internacionalizmai. Pastarieji formaliai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos, ortografijos taisyklių, tačiau jų vartosenos mastai yra per dideli. Nagrinėdama priežastis, dėl kurių vartojami skoliniai, autorė pažymi norą savo kalba išsiskirti iš kitų, taip pat globalizacijos tendencijas, skatinančias toleranciją kitoniškumui, demonstruojant tai skoliniais iš svetimos kalbos. Konstatuojama, kad globalizacija ir kiti su tuo susiję ekstralingvistiniai ir interlingvistiniai faktoriai skatina leksinių skolinių gausėjimą. Politiniame diskurse plinta iš anglų kalbos atėję internacionalizmai. Jie kilę iš klasikinių kalbų, dažniausiai – iš lotynų kalbos ir dar vadinami „anglolotynizmais“. Didėja skaičius anglizmų, turinčių lietuviškus atitikmenis; rašytinėje kalboje auga neadaptuotų angliškų leksemų ir jų junginių skaičius. Plinta naujieji internacionalizmai, atėję iš anglų kalbos, ir jie dažnai vartojami dėl stilistinių priežasčių. Pabrėžiama, kad internacionalizmai įgauna naujas, lietuvių kalbai neįprastas reikšmes, kurios remiasi atitinkamomis anglų kalbos reikšmėmis.Reikšminiai žodžiai: Anglicizmai; Anglicizmas; Globalizacija; Internacionalizmas; Kalbos kultūra; Leksikografija; Leksiniai skoliniai; Metafora; Politinis diskursas; Semantiniai pasikeitimai; Semantizmas; Skolinys; Tarptautiniai žodžiai; Anglicism; Anglicisms; Globalization; International words; Internationalism; Lexical borrowings; Lexicography; Lithuanian; Loan-word; Metaphor; Political discourse; Semantic changes; Semantism; Standard language norms.

ENThe article analyses trends in usage of lexical loan words in political discourse as well as factors behind usage of the same. It notes that the study is empiric, based on public speeches of politicians, political scientists, diplomats and envoys in the last decade. It stresses that loan words present a heterogenic lexical layer with one group of international words, usually of English origin with Lithuanian equivalents, and another of internationalisms. The latter are formally adjusted to Lithuanian phonetic, grammatical and orthographic rules, however the scale of usage is excessive. The article examines reasons why loan words are used, and the author notes a wish to standout from others as well as trends of globalisation, encouraging tolerance for differences and using loan words from foreign language to demonstrate it. The paper observes that globalisation and other related extra- and inter-linguistic factors encourage spread of lexical loan words. In political discourse, internationalisms of English origin spread out. These are based on classical languages, usually on Latin and are also called “anglicised latinisms”. There is a growing number of Anglicisms with Lithuanian equivalents; in the written language there is increasing number of un-adapted English lexemes and their compounds. There is a spread of new internationalisms of English origin, which are often used for stylistic reasons. Notably internationalisms gain new meanings different from Lithuanian ones, based on respective meanings in English.

• Determinologisation of Lithuanian and English technical terms: the case of apparatus / Jurgita Mikelionienė, Aušra Berkmanienė. Readings in numanities / editors: Oana Andreica, Alin Olteanu. Cham: Springer International Publishing, 2018. P. 235-246.
• Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
• Leksikos skoliniai administracinėje kalboje / Vida Rudaitienė ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : [Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras], 2008. 334 p.
• Skolinimosi pobūdis įvairiose pasaulio kalbose / Laima Grumadienė. Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba / sudarė Jurgita Girčienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. P. 210-217.
• Zur frage der bedeutungserweiterung von fremdwörtern in der litauischen und deutschen standardsprache / Ernesta Račienė, Vida Rudaitienė. Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt am Main: Lang, 2007. P. 345-361.