LTSudėtingas šiuolaikinis gyvenimas daro įtaką visai visuomenei ir ypač jautriausiai į nepalankius aplinkos veiksnius reaguojančiai socialinei grupei – vaikams. Todėl būtina nuolat stebėti moksleivių sveikatą, atskleisti veiksnius, bloginančius sveikatą bei kurti prevencines priemones ir jas taikyti. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti įvairių Lietuvos vidurinių mokyklų absolventų kai kurias emocinės ir fizinės sveikatos problemas bei gyvensenos ypatumus. Tyrime dalyvavo 713 įvairių Lietuvos mokyklų abiturientų. Atliekant tyrimą naudotasi klausimynu, rekomenduotu PSO ir skirtu tirti sveikatą ir elgesį, taip pat vertinti kai kurie moksleivių sveikatos rodikliai. 21,3 proc. tiriamųjų jautėsi nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu, 4,8 proc. neturėjo artimų draugų, 18,9 proc. nurodė, kad klasė buvo nedraugiška. Gerus santykius su klasės auklėtoja nurodė 68,6 proc., su tėvais – 36,2 proc. Sveikatos sutrikimų, daugiausiai regos ir laikysenos sutrikimų bei stuburo deformacijų, turėjo 36,5 proc. tiriamųjų (37,8 proc. merginų ir 31,3 proc. vaikinų). Šioms ligoms atsirasti didelės įtakos turi neatitinkančios higienos reikalavimų moksleivių darbo sąlygos. Nemažai moksleivių sveikatos sutrikimų (regos, laikysenos, nervų sistemos ir kt.) gali lemti higienos reikalavimų neatitinkantis ugdymo procesas. Todėl, saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą, nepaprastai svarbus yra mokytojo vaidmuo. Kvalifikuotas mokytojas turi ne tik garantuoti higienos normas atitinkančias mokymo sąlygas, palankų psichologinį mikroklimatą, tinkamai organizuoti ugdymo procesą, bet ir mokyti sveikos gyvensenos.Reikšminiai žodžiai: Moksleiviai; Informacinė visuomenė; Sveikata; Pupils; Information society; Health.
ENThe time period that is complicated in economical, social and technological respects has an impact on human health. The goal of this work is to clarify certain problems of different Lithuanian secondary schools graduates' emotional and physical health. 713 graduates have been questioned in different Lithuanian schools (115 boys and 598 girls). The questioning has shown that 21,3% of the investigated felt unhappy and dissatisfied with their life, 4,8% had no close friends, 18,9% stated that their classmates were unfriendly. 68,6% indicated good relations with the class master, and 36,3% with parents. 36,5% of the investigated had health disorders. The most frequent disorders were those of eyesight, carriage, curvatures of the spine, increased arterial blood pressure, too rapid pulse. Headaches, weakness, tiredness, deplorableness, stomach aches, pain in the heart area made the majority of personal complaints about health. Young people who felt unhappy and dissatisfied with their life had more complaints. 93,0% of the investigated admitted their responsibility for their own health, however, only 54,4% tried to live healthy. Many graduates did not observe the daily routine, did not have rational nutrition skills, had insufficient exercise, smoked, used alcohol. More attention should be allotted to the strengthening of pupils' health at schools: improvement of psycho-emotional atmosphere, school children's working conditions, active development of healthy lifestyle. This work should be carried out in co-ordination between the health and education systems. [From the publication]