Trends of educational reforms in Lithuania and other post-communist countries

LTStraipsnyje aptariamos švietimo reformų tendencijos Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse šalyse. Autorius pastebi, kad tie, kas išvyko iš Lietuvos, turėtų būti nustebinti pokyčių, kurie įvyko aukštojo mokslo srityje per 20 nepriklausomybės metų. Buvo sukurta aukštojo mokslo sistema su universitetiniu ir neuniversitetiniu sektoriais, privatūs universitetai ir mokestį mokančios grupės valstybinėse aukštojo mokslo institucijose įnešė rinkos ir konkurencijos bruožų švietimo sistemoje, sukurtas lankstus kreditų kaupimo modelis, trijų lygių bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų sistema ir t. t. Šie ir kiti aukštojo mokslo bruožai neegzistavo komunistinio režimo metais. Kita vertus, pripažįstama, kad aukštojo mokslo sektoriuje dar esama daug sovietinės praeities palikimo. Nuolatinis nepakankamas aukštojo mokslo finansavimas verčia nerimauti dėl studijų kokybės, fizinės universitetų būklės, hierarchinių santykių tarp akademinio elito ir eilinių mokytojų ir mokinių, sukčiavimo per egzaminus ir korupcijos Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Straipsnio autorius konstatuoja, kad švietimo sistema Lietuvoje ir kitose posovietinėse Vidurio ir Rytų Europos šalyse buvo reformuojama, tačiau pokyčių mastą vis dar sunku įvertinti. Objektyvus pokyčių įvertinimas yra sudėtingas uždavinys mokslininkams, tyrinėjantiems švietimo reformas. Globalūs pokyčiai makrosocialiniame lygmenyje egzistuoja kartu su posovietinio mentaliteto apraiškomis mikrosocialiniame lygmenyje. Šis derinys lemia pokomunistinių Vidurio ir Rytų Europos šalių švietimo sistemų specifiką.Reikšminiai žodžiai: Edukacinės reformos; Mokslo ir studijų įstatymas; Švietimas; Švietimo reforma Centrinės ir Rytų Europos šalyse; Švietimo reforma Lietuvoje; Švietimo reforma, aukštasis mokslas; Education; Education Reform in Central and Eastern European countries; Education Reform in Lithuania; Educational Reforms; Educational reform, high education; Law on Research and Studies.

ENThe article discusses trends in educational reforms in Lithuania and other post-communist countries. The author notes that those who left Lithuania long ago should be surprised with the changes in the system of higher education, which have took place over 20 years of independence. A system of higher education with university and non-university sectors, private universities and student groups paying fees for higher education in state higher education institutions has been developed. All this introduced certain features of market and competition into the system of education. A flexible model of credit accumulation and the three cycle system including bachelor, master and doctoral degrees have been introduced. These and other features of higher education did not exist in the times of the communist regime. On the other hand, the author acknowledges that there are still many aspects in the system of higher education inherited from the Soviet period. Constant insufficient financing of higher education provokes worries with regard to the quality of studies, physical condition of universities, hierarchical relations between the academic elite and ordinary teachers and students, frauds during examinations and corruption in Lithuanian institutions of higher education. The author of the article claims that the system of education in Lithuania and other post-Soviet states of Central and Eastern Europe was reformed; however, it is still difficult to assess the scope of changes. Global changes at the macro-social level exist together with the manifestations of post-Soviet mentality at the micro-social level. This combination determines the specifics of systems of education in Central and Easter Europe.