Media transformations : the post-transition lessons in Lithuania and Estonia

LTIškart po nepriklausomybės atkūrimo svarbiausias Lietuvos ir Estijos žurnalistų tikslas buvo teisiškai įtvirtinti laisvą žodį. Po daugiau nei dešimties metų nuo pirmųjų nepriklausomos spaudos žingsnių žurnalistikai pradėta kelti naujus tikslus. Pasirodo, liberaliomis sąlygomis veikiančios žiniasklaidos bendrovės nusižengia profesionalumo principams, vengiama spręsti žurnalistinės etikos dilemas, užmirštama siekti svarbiausio tikslo – palaikyti ir puoselėti demokratiją. Žiniasklaidos rinka Baltijos valstybėse nesuvaržyta antimonopolio įstatymu, čia leidžiamos įvairialypės žiniasklaidos priemonės. Todėl rinka gali būti iškreipta ir prasidėti lai, ką tyrėjai vadina „rinkos klaida“. Straipsnio tikslas – parodyti, kad mažose šalyse grynai „ekonomine logika" grindžiamas visuomenės informavimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų padarinių. Dėl sparčios žiniasklaidos priemonių sutelkties nukenčia ir visuomenė, ir žurnalistai. Visuomenė mato vienpusiškai pakreiptą tikrovės vaizdą, nes įvairiose priemonėse ta pati informacija turi tendenciją kartotis. O žurnalistais savininkai gali manipuliuoti: kuo daugiau žiniasklaidos priemonių jie valdo, tuo daugiau galimybių turi veikti žurnalisto darbą. t. y. daryti visokeriopą (ypač finansinį) spaudimą. Kaip rodo patirtis, iš tikrųjų nėra didelio skirtumo, kokių – užsienio ar savų – žiniasklaidos savininkų rankose sutelkta sprendimų priėmimo galia. Svarbiau tai. kad susiklosčiusi situacija yra palanki žurnalistų bendruomenei stiprėti, viešai svarstyti socialinių žurnalistų garantijų įtvirtinimą ir poreikį užtikrinti redaktoriaus nepriklausomybę nuo leidėjo interesų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Periodinė spauda; Televizija; Estija (Estonia).

ENThe principal goal of this article is to assess the implications of crucial changes that have recently affected media landscapes in Lithuania and Estonia. In providing a descriptive analysis of what has actually changed since the 1990s the article seeks to demonstrate that the arrival of "economic logic" has affected both news production and its presentation, and has had a dramatic effect on media cultures and professionalisation of journalism. It also seeks to show that a very liberal market, "imported" models of self-regulation institutions and a lack of reflective professional culture affect the professionalisation of journalism. [From the publication]