LTVilniaus apylinkėse yra išlikęs gausus sakralinis architektūros ir archeologijos paveldas. Vilnius, istorinis religinis centras, darė įtaką iki šiol išlikusiai daugiasluoksnei konfesinei regiono gyventojų sudėčiai ir sklaidai bei jo sakralinių objektų įvairovei ir gyvybingumui. Vilniaus apylinkių nekilnojamąjį kultūros paveldą, skirtą religinėms apeigoms ar įkūnijusį šventumo prasmę, sudaro įvairių konfesijų maldos namai su jų sklypais, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai, esantys kitos paskirties teritorijose, bei laidojimo vietos. Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus apylinkių nekilnojamojo sakralinio paveldo kultūrinės vertės ir išsaugojimo problematika. Pristatomi pastarųjų dešimties metų duomenys, gauti rengiant šios srities teritorijų planavimo ir paveldo apsaugos projektus. Atskleidžiami šalia Vilniaus miesto išlikusių sakralinių vietų ir statinių tradiciškumo bruožai, iškeliamos jų autentiškumo apraiškos. Įvardinamos aktualios šių objektų saugojimo tendencijos ir kryptys. Daroma išvada, kad dabartiniai sakralinio architektūros paveldo apsaugos principai neatitinka jo kultūrinės vertės požymių ir vietos bendruomenės poreikių. Didžiąją dalį registruotų vertybių sudaro archeologijos objektai, tačiau jų apsauga nėra efektyvi. Tuo tarpu tik menka dalis XX a. architektūros paveldo turi apsaugos statusą. Šiuolaikinė kultūrinės vertės samprata visų pirma reikalauja siekti išsaugoti sakralinių objektų aplinkos autentiškumą ir sieti apsaugą su konkrečiomis vietos bendruomenės reikmėmis.Reikšminiai žodžiai: Akmenys, mitologiniai; Apylinkės; Autentiškumas; Pastatai (statiniai, namai), kulto; Paveldas; Pilkapiai; Sakralinis paveldas; Tradicinė medinė architektūra; Vilnius; Šiuolaikinė kultūrinės vertės samprata; Authenticity; Barrows; Buildings, religious; Conception of modern cultural value; Heritage; Lithuania; Locality; Sacral heritage; Stone, mythological; Tradicional wooden architecture; Vilnius.
ENAbundant sacral architectural and archaeological heritage has remained in Vilnius surroundings. Vilnius, the historical and religious centre, influenced the still remaining multi-layered confessional composition and dissemination of regional population as well as the diversity and vitality of its sacral objects. Immovable cultural heritage of Vilnius surroundings, serving the purpose of religious rituals or embodying the meaning of sacredness, consists of houses of worship of various confessions with their sites, chapels, wayside shrines, crosses located in the territories of other purposes, and burial sites. The paper examines the problems of the cultural value and preservation of immovable sacral heritage of Vilnius surroundings. The data of a recent decade related to the drafting of projects of territorial planning and heritage protection of this area are presented. The features of conventionalism of sacral sites and buildings which remained in Vilnius surroundings are revealed and the manifestations of their authenticity are pointed out. Relevant tendencies and trends of conservation of these objects are enumerated. A conclusion is drawn that the current principles of protection of sacral architectural heritage do not correspond to the attributes of its cultural value and do not meet the needs of a local community. The major share of registered goods are archaeological objects; however, their protection is ineffective. Meanwhile a small share of the 20th c. architectural heritage has the status of protection. The modern concept of cultural value primarily requires seeking to preserve authenticity of the environment of sacral objects and relate protection to the specific needs of local community.