Menotyra Vytauto Didžiojo universitete tarpukariu

LTPradmenys meno istorijos studijoms buvo suformuoti dar Nepriklausomoje Lietuvoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kur dėstė žymus Lietuvos menotyrininkas Paulius Galaunė ir pasaulio menotyros kontekste išgarsėjęs Jurgis Baltrušaitis. Šis Lietuvos menotyros etapas iki šiol žinomas gana fragmentiškai, nedetalizuotas jo santykis su nūdienos Lietuvos menotyros realijomis. Tad šiame straipsnyje detaliai pristatomos menotyros studijos tarpukario VDU ir atskleidžiamos galimos menotyrinių idėjų bei principų tęstinumo gairės šiandienos VDU menotyros mokykloje. Apibendrinant teigiama, kad tarp tarpukarinės ir šiandieninės VDU menotyros mokyklų esama tęstinumo. Nors tarpukario universitete menotyrininkai nebuvo rengiami, bet stiprios menotyros pajėgos, sukoncentruotos universitete, davė konkrečių rezultatų. Tik šie rezultatai atsiskleidė vėliau, kai Humanitarinių mokslų fakultetas buvo perkeltas į Vilnių. 1940 m. laidos diplomuoti istorikai Klemensas Čerbulėnas, Akvilė Mikėnaitė tolimesnę savo veiklą susiejo su menotyra ir muziejininkyste. Jų dėstytojas Galaunė paskatino gilintis į lietuvių liaudies ir profesionaliojo meno istoriją, išmokė kantrybės dirbant su archyvine medžiaga, sudomino liaudies meno rinkimu, išmokė analitinio žvilgsnio į pasirinktą objektą. Galaunė, pedagoginį darbą pratęsęs Vilniaus universitete, išugdė ne vieną žymų menotyrininką, iš kurių minėtini yra Tadas Adomonis ir Jonas Umbrasas, vėliau dėstę dailės ir architektūros istorijos disciplinas Vilniaus Dailės institute. Per šiuos žmones atrandamas tęsinys į dabartinę VDU menotyros mokyklą.Reikšminiai žodžiai: Architektūrologas; Dailėtyrininkas; Jurgis Baltrušaitis; Menotyros studijos; Menotyros studijos: Vytauto Didžiojo universitetas; Paulius Galaunė; Tarpukaris; Vytauto Didžiojo universitetas; Interwar period; Jurgis Baltrušaitis; Paulius Galaunė; Researcher of architecture; Researcher of fine arts; Studies of art history and criticism; Vytautas Magnus University.

ENThe elements for art history studies were formed in Vytautas Magnus University (VMU) in the Independent Lithuania. Paulius Galaunė, a famous Lithuanian art critic, and Jurgis Baltrušaitis, a famous person in the context of global art history and criticism, gave lectures at the University. Up to now, this stage of Lithuanian art history and criticism was known fragmentarily; its relationship with today's realia of Lithuanian art history and criticism was not elaborate. The article presents the studies of art history and criticism in VMU during the inter-war and reveals possible guidelines for the continuation of art critics' ideas and principles in nowadays VMU school of art history and criticism. In summary, there is a continuation between the inter-war and nowadays VMU schools of art history and criticism. Although the inter-war university did not prepare scientists, a strong force of art critics concentrated in the University gave its results. The results were revealed later when the Faculty of Humanities was transferred to Vilnius. Klemensas Čerbulėnas and Akvilė Mikėnaitė, diplomaed historians who finished their studies in 1940, related their further activities with art history and criticism and museology. Their lecturer Galaunė encouraged them to go deeper into the history of Lithuanian folk and professional art history, taught patience while working with archival material, interest for the collection of folk art and analytic insight into a chosen object. Galaunė continued pedagogical activities in Vilnius University and raised a few well known art critics including Tadas Adomonis and Jonas Umbrasas who later gave lectures of art and architecture history in Vilnius Art Institute. Through those people a continuation to nowadays VMU art history school is revealed.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History