LTStudijoje pateikiamos teorinės žinios ir praktinės idėjos, padėsiančios suvokti, kaip suplanuoti, parengti ir organizuoti studijų turinį virtualiojo mobilumo studijų dalykui, norint, kad studentai ir dėstytojai gautų kuo daugiau naudos mokydamiesi virtualioje daugiakultūrinėje aplinkoje. Studiją sudaro dvi dalys: teorinė dalis, kurioje pateikiama virtualaus mobilumo samprata ir įgyvendinimo komponentų (mokymo(si) turinio, scenarijų ir įrankių) analizė bei empirinė dalis, kurioje aprašomas TeaCamp projekto virtualaus mobilumo atvejis. Pirmąją dalį – Virtualaus mobilumo fenomenas edukologiniu požiūriu – sudaro 5 skyriai: juose pateikiama teorinė virtualaus mobilumo apibrėžimų analizė (1 skyrius), virtualiam mobilumui skirto mokymo (si) turinio planavimas ir rengimas (2 ir 3 skyriai), virtualaus mobilumo įgyvendinimui skirti mokymosi scenarijai (4 skyrius) ir virtualaus mobilumo įrankiai (5 skyrius). Remiantis teorine analize buvo sukurtas studijų modulis, kurį teikė tarptautinė, daugiakultūrinė dėstytojų grupė, o jį studijavo – tarptautinės studentų grupės. Analizuojant tyrimo rezultatus modulio parengimo, organizavimo aspektais, požiūrį į virtualų mobilumą ir jo pripažinimo galimybes, modulis studijoje pateikiamas kaip virtualaus mobilumo atvejis. Tyrimo metodologija ir organizavimas (2 dalis, 1 skyrius) kartu su tyrimo rezultatais ir analize (2 dalis, 2 skyrius) aptariami antrojoje studijos dalyje Empirinio tyrimo planavimas, rengimas ir analizė.Reikšminiai žodžiai: Dėstytojas; IKT; Studentas; Studijų programos rengimas; Studijų turinys; Technologijomis grįstas mokymas universitete; Universitetinės studijos; Virtuali aplinka; Virtualios studijos; Virtualus mobilumas; Content of studies; Dėstytojas; ICT; Student; Studies program; Technology-based learning in universities; University studies; Virtual environment; Virtual mobility; Virtual studio.
ENThe study presents theoretical knowledge and practical ideas, which will help perceive the way the curriculum for the subject of virtual mobility should be planned, drafted and organised in order to provide students and teachers with as much use while studying in a virtual multicultural environment as possible. The study comprises two pasts: the theoretical part, which presents the concept of the virtual mobility and analysis of implementation components (learning and teaching curriculum, scenario and tolls), and the empirical part, which described the virtual mobility case of the TeaCamp project. The first part consists of 5 sections: theoretical analysis of definitions of virtual mobility (1st section), planning and drafting the curriculum aimed at learning and teaching virtual mobility (2nd and 3rd section), scenarios aimed at the implementation of virtual mobility (4 section) and tools of virtual mobility (5th section). Based on the theoretical analysis, a study model, which was supplied by an international and multicultural group of teachers, was created. It was aimed at groups of international students. While analysing the results of the research with regard to model preparation and organisation as well as attitude towards virtual mobility and possibilities for the perception thereof, the model in the study is presented as a case of virtual mobility. The methodology and organisation of the research (part 2, section 1) together with the results and analysis of the research (part 2, section 2) are discussed in the second part of the study under the heading “Planning and Analysis of the Empirical Research”.