[Miestai ir kalbos] : recenzija
LTRecenzijoje aptariama kolektyvinė monografija „Miestai ir kalbos“ (2010), kurioje analizuojami ir interpretuojami 2007-2009 m. kelių universitetų tyrėjų vykdyto projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ duomenys. Projekte siekta ištirti vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykį, numatyti su kalba susijusios tautinės tapatybės išsaugojimo perspektyvas. Monografiją sudaro dvi dalys: „Kalbos didžiuosiuose Lietuvos miestuose“ ir „Miestų sociolingvistiniai portretai“. Pirmosios dalies skyrių autorės telkiasi konceptualiems sociolingvistikos diskursams: globalizacijos sociolingvistikos paradigma teikia sąvokų instrumentarijų lietuvybės perspektyvai diskutuoti. Bendroji skyriaus išvada, jog miestiečių lietuvių kalbinių nuostatų bei tarmės vartojimo ir mokėjimo polinkių tyrimas atskleidė iš esmės palankų požiūrį į tarmes, formuluojama atlikus išsamią kiekybinės apklausos medžiagos ir giluminių interviu analizę. Antrosios monografijos dalies skyriai skirti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestų visuminiams sociolingvistiniams portretams. Recenzentės nuomone, kai kurie jų šiek tiek klaidina, nes informacija neatitinka ankstesniuos skyriuose pristatytų duomenų. Monografijos išvadose pažymima, kad atskleistas miestams būdingas daugiakalbiškumas turėtų paskatinti detalesnius Lietuvos daugiakalbių bendruomenių kalbinės elgsenos, kalbų kontaktų, kodų kaitos, kodų maišymo, kopijavimo, kelių kalbų įsisavinimo įvairiais amžiaus tarpsniais, jų išlaikymo vyresniame amžiuje, kalbinės konkurencijos, kalbų galios ir vertės visuomenėje ir daugelį kitų tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Kalba; Kalbinė tapatybė; Lietuvos miestai; Miestas; Slavų kalbos; Sociolingvistika; Sociolongvistika; City; English language; Language; Linguistic identity; Lithuanian cities; Slavic languages; Sociolinguistics.
ENThe review discusses the collective monograph “Miestai ir kalbos” [Cities and Languages] (2010), which analyses and interprets the data of the project “The use of languages and national identity in Lithuanian cities” conducted in 2007–2009 by researchers from several universities. The aim of the project was to investigate the relation between languages and national identity and envisage the prospects for the preservation of national identity which is related to language. The monograph consists of two parts: “Languages in the biggest Lithuanian cities” and “Sociolinguistic portraits of cities”. The first part focuses on conceptual sociolinguistic discourses: the globalisation sociolinguistic paradigm provides the instrumentarium of concepts for the discussion of the prospects of Lithuanian identity. The overall conclusion of the first part states that the research of the linguistic attitudes of Lithuanian city dwellers as well as dialect usage and knowledge inclinations revealed a basically favourable attitude towards dialects. The second part focuses on the integral sociolinguistic portraits of the cities of Kaunas, Klaipėda and Vilnius. According to the reviewer, some of them are slightly misleading, because the information does not correspond to the data presented in the previous chapters. The conclusions of the monograph emphasise that the revealed multi-lingualism typical of cities should promote more detailed research of the linguistic behaviour of Lithuanian multi-lingual communities, linguistic contacts, code shifts, code mixing, copying, assimilation of several languages in different ages and preservation thereof in the older age, linguistic competition, the power and value of languages in society and many other issues.
- Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Vilnius : Eugrimas, 2003. 285 p.
- Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė : disertacija / Daiva Aliūkaitė. Kaunas, 2007. 300 lap.
