Didelio meistriškumo sportininkų ir trenerių efektyvios sąveikos prielaidos : trenerių požiūris

LTDarbo tikslas – atskleisti didelio meistriškumo sportininkų ir trenerių efektyvios sąveikos prielaidas. Buvo taikytas grindžiamosios teorijos tyrimo metodas, leidžiantis nagrinėti specifinėmis edukacinės aplinkos sąlygomis vykstančias sąveikas ir reiškinius. Duomenų rinkimui taikytas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo imtis – tikslinė. Ją sudarė devyni treneriai (aštuoni vyrai, viena moteris), rengiantys didelio meistriškumo sportininkus, įvykdžiusius šiuos reikalavimus: olimpinėse žaidynėse iškovojusius 1-24 vietas; pasaulio čempionatuose – 1-18 vietas, Europos čempionatuose – 1-12 vietas, pasaulio jaunimo čempionatuose – 1-8 vietas. Respondentų amžius 32-76 metai. Remiantis grindžiamosios teorijos tyrimo strategija, buvo išskirti didelio meistriškumo sportininko ir trenerio ugdomajai sąveikai būdingi reiškiniai, prielaidos, kontekstas, strategijos ir pasekmės. Dėl ribotos straipsnio apimties darbe analizuojamos kontekstui ir prielaidoms priskirtos kategorijos.Didelio meistriškumo trenerio ir sportininko ugdomosios sąveikos grindžiamoji teorija (trenerių požiūris) išryškino aplinkos, kurioje ši sąveika vyksta, būdingus specifinius bruožus: aukštas konkurencijos tarp sportininkų lygis pasaulyje, bet žemas konkurencijos tarp sportininkų lygis Lietuvoje; sudėtinga sportinių rezultatų prognozė dėl sportinio rengimo kaip reiškinio daugiamatiškumo; trenerio atliekamų funkcijų, nesusijusių su tiesioginiu trenerio darbu, gausa; tinkamų sportininko rengimosi sąlygų ir finansinių išteklių stygius; trenerio patiriamas visuomenės spaudimas. Šie kontekstiniai veiksniai apsunkina ugdomąją trenerio ir sportininko sąveiką. Iš trenerių interviu duomenų matyti, kad tarp veiksnių, turinčių įtakos trenerio ir sportininko sąveikos kokybei, išskiriami sportininko genetinis potencialas (gabumai ir lytis) ir asmeninės savybės; trenerio profesinės savybės (profesinis kryptingumas, aukšta trenerio kvalifikacija, bendravimo įgūdžiai, vadovavimo stilius). Efektyviai didelio meistriškumo sportininko ir trenerio sąveikai yra svarbūs trenerio ir sportininko tarpusavio supratimas, bendra sąveikos dalyvių orientacija. Stipri sportininko motyvacija, bendrų tikslų siekimas, artumo jausmas, užtikrinamas abipusiu pasitikėjimu, pagarba tarp trenerio ir sportininko rodo teigiamą emocinį ryšį ir santykių stabilumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didelis meistriškumas; Ugdomoji sąveika treneris – sportininkas; Ugdomoji sąveika treneris–sportininkas; Ugdymo aplinka; Educational environment; Elite athlete-coach educational interaction; Elite sport.

ENWork was aimed to disclose causal conditions for effective interaction between elite athletes and their coaches. Method of grounded theory was applied; such method allows studying interactions and phenomena which occur under specific conditions of educational environment. Data was collected using half-structured interview method. The sample for this work was purposive and was made up of a group of nine coaches (eight males, one female). The coaches were selected due to the following achievements of their athletes: 1-24 places in Olympic Games, 1-18 places in World Championships, 1-12 places in European Championships, 1-8 places in World Youth Championships. The respondents were aged from 32 to 76 years. Strategy of grounding theory was employed to distinguish phenomena, causal conditions, context, action strategies and consequences which are characteristic for elite athlete-coach educational interaction. Limited volume of the article establishes analysis of categories, classified as targeted at context and causal conditions.Grounding theory of elite athlete-coach educational interaction, regarding from the coaches point of view, highlighted specific features of such interaction environment, in particular – high sport competition level among athletes in international area and low level of such competition in Lithuania; complex prognosis of sport results because of multidimensional aspect of phenomenon of sport training process; plenty of coach’s performed functions which are not in direct relation with coach’s work; lack of appropriate training conditions and finances; pressure, which is felt by coach from society. The named contextual factors burden athlete-coach educational interaction. Data collected from the interview with the coaches showed that dominating factors which influence quality of coach-athlete interaction were athlete’s genetic potential (talent and gender), as well as personal characteristics; coach’s professional features – such as professional purposefulness, high professional qualification, communication habits and leading style were also pointed out. For effective interaction between elite athlete and coach important factors are reciprocal understanding and co-orientation. Strong motivation of an athlete, strive for common aims, mutual confidence based proximity, as well as coach-athlete mutual respect is the indicator of positive emotional connection and stability of relations. [From the publication]