Mokymo diferencijavimo ypatumai

LTSiekiant atskleisti poprivalomojo ugdymo Europos šalyse esminius bruožus ir pagrįsti bendrojo lavinimo reformos paskutiniosios pakopos kryptį Lietuvoje, buvo išanalizuoti Europos šalių ugdymo diferencijavimo modeliai; nustatyti Vakarų šalių poprivalomojo švietimo ypatumai; įvertinta Lietuvos viduriniojo mokslo turinio sąranga kitų šalių kontekste. Taikyta Vakarų švietimo ekspertų apklausa ir mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Atskleista, kad Europoje (ir ne tik joje) edukologinėse studijose privalomasis ir neprivalomasis mokymas dažnai atskiriami kaip turintys savitą specifiką. Kartais poprivalomojo mokymo tvarką nustato atskiri teisės aktai. Pagal struktūrą mokymą galima suskirstyti į tris grupes: kai po privalomojo mokymosi būtina pereiti į kitą mokyklą (Europoje tokių daugiausiai); kai mokymąsi galima tęsti toje pačioje mokykloje; kai yra abi galimybės. Kiekvienoje mokymo grupėje yra mokymo su persiklojančiomis struktūromis. Europoje siekiama ugdymo turinį padaryti lankstesnį, suteikti moksleiviams daugiau pasirinkimo galimybių, tiesti tiltus tarp tradiciškai atskirtų akademinio ir profesinio švietimo. Diferencijuotas mokymas (nuosekliai ugdant pasirinkimo kompetenciją) sudaro sąlygas moksleiviui, kaip savarankiškai asmenybei, pasirinkti, o tai rodo visapusišką jo brandą ir išsilavinimą. Įvairių šalių edukologai pripažįsta, kad didelio dėmesio poprivalomajam mokymuisi ir gausių reformų šioje srityje priežastys – ne švietimas, o globalūs ekonomikos pokyčiai.Reikšminiai žodžiai: Švietimo sistema; Poprivalomasis ugdymas; Bendrasis lavinimas; System of education; Post-compulsory education; General education.

ENArticle analyses an expert survey of curriculum specialists in European countries as well as scientific literature and documents dealing with post-compulsory education and curriculum diversification in the member states of the European Union and countries of EFTA/EEA. In a number of the countries, the first opportunity of curriculum choice is offered to pupils already after primary school. In the majority of the European countries, the first opportunity of curriculum choice and the education mode coincides with the end of compulsory education. In Western European countries, post-compulsory education has been undergoing a crisis. Reasons for exclusive focus on post-compulsory education and ample reform in this field lie outside education - they are consequences of global economic changes. Efforts have been made to make curriculum more flexible, offer pupils a greater number of opportunities as well as bridge academic education and vocational training that have been traditionally separated. [From the publication]