Reklama ir informacija žiniasklaidoje: susieti ar nepriklausomi ?

LTViena ryškiausių pasaulinių tendencijų yra žiniasklaidos sistemų vienodėjimas. Konvergencija pasireiškia technologiniu, ekonominiu, profesiniu-žurnalistiniu aspektais. Pastebima, kad į visuomenės informavimą plačiai skverbiasi universalus rinkos dėsniai (resursų paieška, naujų teritorijų užkariavimas, verslo koncentracija), o jų taikymo pasekmė yra turinio komercialėjimas. Žurnalistika keičiasi priklausomai nuo tokių sudėtingų procesų, kaip politinių ir ekonominių veiksnių įtaka visuomenės raidai ir žiniasklaidos kaip socialinio instituto santykiai su kitais visuomenės institutais, pvz., su politine valdžia. Lietuvos žiniasklaidos institucijose pritaikius korporatyvistinį interesų derinimo principą buvo suvaržytas valstybės vaidmuo, bet teisinis žiniasklaidos reguliavimas išliko labai liberalus. Skaidraus žiniasklaidos verslo gali būti siekiama iš bendrovių kasmet pareikalaujant teikti informaciją apie savininkus. Dalyvaujant valstybei, informacijos įvairovės galima siekti per subsidijas, stengtis išspręsti visuomeninio transliuotojo finansavimo klausimą (diegti dar skaidresnius jo veiklos principus, kai, pavyzdžiui, internete yra viešai skelbiamos veiklos ataskaitos ir pan.). Lietuvoje pasigendama žiniasklaidos veiklos analizės - įvairūs tyrimai atliekami universitetuose, bet tik menka jų dalis yra prieinama kitiems skaitytojams. Tam būtų galima pasitelkti visuomenės informavimo priemones kaip visuomeninis transliuotojas ar privačios bendroves. Lietuvoje nėra stiprus nevyriausybinis žiniasklaidos vertinimo sektorius, trūksta sistemingai žiniasklaidos stebėseną atliekančių ir tyrimų rezultatus skelbiančių bendrovių. Šiuo metu skandinavų projekto (Nordicom) pavyzdžiu pradedamas steigti Baltijos žiniasklaidos tyrimų portalas.Reikšminiai žodžiai: Reklama; Žiniasklaida; Žiniasklaidos sistemos; Žurnalistika; Advertisement; Press; Media; Press systems; Journalist.

ENAmong the world’s most prominent trends is the media systems uniformity. The convergence manifests in technological, economic and professional-journalistic aspects. It is noticed that the universal market laws are widely penetrating provision of information to the society (search for resources, conquering new territories, business concentration) and the consequence is commercialization of content. Journalism changes depending on such complicate processes as the influence of political and economic factors on development of the society and relations between the media as a social institute with other public institutions, for instance, political power. Upon application of corporate interests tuning principle in Lithuanian media institutions the role of the state was reduced, but this ensured a very liberal legal regulation of the media. Transparent media on business can be sought by requiring companies to provide information on their owners each year. With the state participating, diversity of information can be pursued through subsidies, attempts can be made to resolve the issue of funding a public transmitter (implementing more transparent principles of activities, for instance, publishing the activity reports on the web, etc.). Lithuania lacks the media activity analysis – different studies are performed at universities, however, only a small part of them is available and only to several readers. For this purpose mass media measures of private companies can be employed as public transmitters. The non-governmental media valuation sector in Lithuania is especially strong, there is a lack of companies, which would systematically perform monitoring of the media and publish the results. Following the example of a Scandinavian project (Nordicom), at present the Baltic media study portal is being launched.