Prano Skardžiaus požiūris į sintaksės svetimybes

LTBendrinės kalbos normintojui Pranui Skardžiui rūpėjo visi kalbos lygmenys, kartu ir sintaksė. Suvokdamas, kad laikraščiai, vertimai, radijas, viešosios paskaitos turi įtakos visuomenės kalbai, kad ir geri, ir netinkami kalbos dalykai greitai plinta, Skardžius nemojo ranka į ten pasitaikančias sintaksės svetimybes. Jomis kalbininkas laikė svetimas konstrukcijas, skolintinius ir verstinius žodžių junginius, neatitinkančius lietuvių kalbos žodžių junginių sudarymo polinkių . Straipsnyje konkrečiais pavyzdžiais1 norima parodyti, kaip kalbininkas normino linksnių, prielinksnių, padalyvių, kitokių konstrukcijų vartojimą. Iškeliami argumentai, kuriais jis grindė kalbos taisymus ir rekomendacijas. Skardžiaus aiškinimai lyginami su šių dienų kalbos kultūros specialistų taisymais ir siūlymais. Taip pat parodoma, kad daugelis kalbininko aptartų sintaksės dalykų kalbos kultūrai aktualūs ir šiandien. Apibendrinant Prano Skardžiaus požiūrį sintaksės svetimybes galima pasakyti, jog kalbininkas aiškiai pabrėžė, kad skolintiniai ir verstiniai žodžių junginiai, posakiai, svetimos konstrukcijos pakerta lietuvių kalbos sistemą , todėl į bendrinę vartoseną neįsileistini. Skardžiaus nuomone, bendrinei kalbai teiktini tie reiškiniai, kuriais pasakoma kas nors nauja ar specialaus, palyginti su įprastais lietuviškais žodžiais. Skardžius, kaip kalbos kultūros specialistas, abejotinus kalbos reiškinius vertina atsižvelgdamas senųjų raštų ir tarmių faktus, lygindamas su giminiškomis kalbomis, nustatydamas vartojimo kontekstą.Reikšminiai žodžiai: Svetimybė; Norminimo istorija; Skardžius; Linksnis; Prielinksnis; Dalyvis; Veiksmažodinis daiktavardis.

ENThis article presents Pranas Skardžius' proposals for standardizing the usage of cases and prepositions as well as of various syntactical constructions and the conjunctive components of a sentence. This linguist's strongly held attitude is presented that borrowed and translated phrases, expressions, and foreign constructions undermine the system of the Lithuanian language and, therefore, should not be admitted into standard usage. On some questions, alongside Pranas Skardžius' explanation, which is based on an analysis of old writings and data from dialects as well as on a comparison of equivalents in related languages, the opinions of present-day linguists are also briefly surveyed, and there are comments on some expressions in current use, especially those that involve questions of correctness. [From the publication]