Nusidavimai mūsų periodikos raidoje : draudimų diegimas, draudimų vengimas, draudimų tradicijos kūrimas

LTTai, kas tarptautinėje literatūroje įvardijama kaip masinės medijos, „veržlioji“ žiniasklaida, raiškiai atsispindi mūsų Mažosios Lietuvos istorijoje, susijusiose su lietuviškos naujienos sklaida. Tai buvo priemonės, telkusios visuomenę aptarti, užrašyti, pavaizduoti lietuviškos kultūros raidą, sukurti lietuvių politiką. Svarbus ypatumas: jos atsirado politinio ir socialinio draudimo kontekste. Straipsnyje išryškinami tie žiniasklaidos bruožai ir socialiniai veiksniai, kurie nulėmė lietuvių viešosios minties brandą. XIX amžiaus pab. – XX a. pr. lietuvių žiniasklaida atskleidė esmines socialinių problemų temas, bet publicistinės kultūros, viešosios informacijos etikos tradicija liko nesuformuota politinių draudimų kontekste. Lietuvos istorijoje jokia politinė valdžia nebuvo palanki lietuviškai periodinei spaudai. Galima teigti apie „draudimų filosofijos“ paveldą, kuris susiformuoja iš pastovių informacijos cenzūros santykių. Kito cenzūros formos, bet iš esmės kartų kartos Lietuvos visuomeninėje viešojoje erdvėje būdavo verčiamos prisitaikyti prie politinių reikalavimų „gerbti“ valdžias – manipuliuoti žodžiais, sąvokomis, faktais, konjunktūriškai interpretuoti įvykius ir tuo pat metu ieškoti informacijos alternatyvų. Partinės spaudos idėja XX a. pabaigoje Lietuvoje buvo sukompromituota motyvuojant negatyviu agitacijos ir propagandos sistemos patyrimu. Tačiau be naujos partinės spaudos negalėjo susikurti ir atvirai demokratiškos, brandžių principų partijos. Pasekmė: jokio informacinio skaidrumo – kas yra kas ir už kiek (ypač per rinkimus).Reikšminiai žodžiai: Cenzūra; Draudimas; Periodikos raida, draudimai, cenzura, Lietuva; Spaudos laisvė; Tradicija; Įstatymas; Bans; Censorship; Development of periodic media, censorship, Lithuania; Freedom of the press; Law; Tradition.

ENWhat is referred to as the mass media and “aggressive” media in international literature, is clearly reflected in the history of the Lithuania Minor, has related to dissemination of Lithuanian news. These were measures that urged the public to discuss, record and display development of Lithuanian culture and to develop Lithuanian policy. Furthermore, these measures appeared in political and social prohibition context. The article focusses on those features of media and social factors that caused maturity of Lithuanian public thought. In the late 19th to the early 20th century Lithuanian media discovered key topics of social issues; however, in the context of political prohibition, there was still no tradition of journalist culture and public information ethics. Throughout Lithuanian history, no political power was favourable to Lithuanian periodic press. One can talk of legacy of “philosophy of prohibitions”, which formed from regular relationship with censure of information. Although the forms of censorship changed, however generations and generations in Lithuanian public area were compelled to adapt to political requirements to “respect” authorities – to manipulate words, concepts, and facts, and to interpret events in line with conjuncture and simultaneously seek alternative information. The idea of party press was compromised in the late 20th century in Lithuania, by motivating using negative experience of agitation and propaganda system. However, in the absence of political press, there was no forum for an openly democratic party of solid principles. Consequence: absence of any information transparency, who is who and for how much (especially during the election).

• Sociologija / Sociology
• Komunikacija / Communication