Aleksas Girdenis (red.). Purpura iszganima mukos Iezusa : recenzija

LTRecenzijoje aptariamas leidinys, kuriame pirmą kartą publikuojamas visas „Purpura iszganima mukos Iezusa” tekstas kartu su specialia kalbos studija. Rankraštį parengė ir teksto mokslinį tyrimą atliko Aleksas Girdenis, ėmęsis lokalizuoti rankraščio tarmę ir ištirti jo chronologinius santykius su to paties amžiaus žemaitiška knyga – 1759 metų „Ziwatu”. Girdenis įtikinamai įrodė, kad abiejų žemaitiškųjų paminklų tarminis pagrindas yra tas pats – šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė, tačiau 1759 m. „Ziwatas” esąs senesnis, o „Purpura” turėjusi būti sukurta maždaug XIX a. viduryje. Kaip parodė tyrimas, „Purpura” yra svarbi jungiamoji grandis tarp „Ziwate” atspindėtos XVIII a. tarmės ir šių dienų šiaurės žemaičių kretingiškių. Itin kruopščiai Girdenio buvo ištirtos trys ryškiausios fonetikos ypatybės, kuriomis „Purpura” labiau negu „Ziwatas” yra priartėjusi prie šiandieninių pajūrio kretingiškių šnektų: pirmiausia, minkštieji priebalsiai t̑, d̑ vietoj kaitmeninių afrikatų č, dž „Purpuroje” jau apibendrinti beveik visais galimais atvejais, taip pat čia daug toliau pažengęs balsio e siaurėjimas nekirčiuojamuose vidiniuose žodžio kamieno skiemenyse bei galūnėse ir dažnesnė progresyvinė -nī- nazalizacija. Panašiai kaip šiandien kretingiškių šnektose, svyruoja priebalsinių, i ir u kamienų linksnių galūnės. Leksikos grynumo požiūriu „Purpura” panaši į daugelį XVIII-XIX a. bažnytinių raštų – čia gausu skolinių. Kita vertus, „Purpuroje” yra ir gana daug kasdieninėje vartosenoje įprastų savų tarmės žodžių. Rankraštinį „Purpuros” tekstą leidinyje stengtasi perteikti kuo autentiškiau.Reikšminiai žodžiai: Aleksas Girdenis; Rankraščiai; Istorinė kalbotyra; Žemaičiai; Aleksas Girdenis; Manuscripts; Historical linguistics; Samogitian dialect.

ENThe review discusses publication, which publishes full text of Purpura iszganima mukos Iezusa, for the first time, accompanied by a special language study. The manuscript was prepared and scientific work on the text was carried out by Aleksas Girdenis, who undertook the task to localise dialect in the manuscript and examine chronological relations to the contemporary book published in Žemaitija in 1759, Ziwatas. A. Girdenis has convincingly demonstrated that dialect wise both Žemaitija sources are based on the same dialect of Northern Žemaitija around Kretinga, however 1759 Ziwatas is older while Purpura was probably composed in ca. mid-19th century. The study has shown Purpura to be an important link between the dialect of the 18th century reflected in Ziwatas and modern littoral Northern Žemaitija sub-dialect around Kretinga. A. Girdenis has particularly focussed on 3 key phonetic features, bringing Purpura closer than Ziwatas to modern sub-dialects around Kretinga; first, soft consonants t̑, d̑ instead of variable affricate consonants č, dž in Purpura are characterised in almost all possible cases; narrowing of e in stress-free inner syllables of word stem and endings, as well as more common progressive -nī- nasalisation. Similarly to the modern sub-dialects of Kretinga, there is fluctuation in endings of cases in consonants, i and u stems. As far as pure lexic is concerned, Purpura resembles many ecclesiastical documents of the 18-19th centuries, as it contains numerous loan words. On the other hand Purpura also displays quite a number of words of its own dialect, common in the daily usage. The publication seeks to present the manuscript text of Purpura as authentically as possible.