Politics, society, and antisemitism: peculiarities of the Russian empire and Lithuanian lands
LTStraipsnyje svarstomas iki šiol vienareikšmiškai neatsakytas klausimas, kaip ir kodėl rutuliojosi antisemitizmas XIX amžiaus Europoje. Tiriamas antisemitizmo atsiradimas Rusijos imperijoje, ypatingai Rusijos ir lenkų atvejis, daugiausia dėmesio telkiant į situaciją Šiaurės Vakarų krašte („Severo-zapadnyi krai“) – Vilniaus, Kauno, Grodno, Mogiliovo, Minsko ir Vitebsko gubernijose. Rusijos imperijoje žydai ir lietuviai gyveno labai arti vienas kito. Vis dėlto, skirtingai nei kaimyninėse Lenkijos provincijose, tarp lietuvių prieš Pirmąjį pasaulinį karą nesusiformavo stiprus antisemitinis judėjimas. Straipsnyje mėginama paaiškinti šį fenomeną europinio antisemitizmo kontekste, taip pat analizuojant politines vėlyvosios Rusijos imperijos struktūras. Vis dėlto lietuvių ir žydų santykiai nebuvo tobuli: kai kurie lietuvių nacionalistai skelbė antisemitinius šūkius ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Stingant išsamesnių šios problemos tyrimų straipsnyje pateikiama tik preliminari išvada. Antisemitinės tendencijos tarp lietuvių buvo gana nežymios didele dalimi dėl to, kad lenkų ir Rusijos grėsmė lietuvių kultūriniams-tautiniams interesams buvo žymiai akivaizdesnė negu bet kokia galima žydų grėsmė. Netgi pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui politinė-juridinė Lietuvos žydų situacija buvo gana gera. Situacija pradeda blogėti nuo XX amžiaus trisdešimtųjų metų vidurio, antisemitizmas ypač sustiprėja dėl ekonominės ketvirtojo dešimtmečio krizės.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Istorinė Lietuva; Lietuvių ir žydų santykiai; Nacionalizmas; Rusijos imperija (Russian Empire); Žydų bendruomenės; Anti-Semitism; Antisemitism; Historical Lithuania; Jewish communities; Lithuania; Lithuanian and Jews relations; Nationalism; Russian Empire.
ENIn the Russian Empire, Jews and Lithuanians lived in close proximity. Unlike in the neighbouring Polish provinces, however, a well-developed antisemitic movement never developed among Lithuanians before World War I. This article attempts to explain this phenomenon in the context of European antisemitism and the political structures of the late Russian Empire. I conclude that while relations between Lithuanians and Jews were not uniformly positive and one can find antisemitic voices among Lithuanian nationalists before 1914, antisemitic tendencies remained limited, in large part because the Polish and Russian threats to Lithuanian cultural-national interests were far more obvious than any potential Jewish threat. [From the publication]
- Abraham Cahan's "Vilna" and the roots of "Litvak" realism / Patrick Chura. Lituanus. 2006, vol. 52, no. 4, p. 46-69.
- Jewish neighbourly relations and imperial Russian legal culture / Eugene M. Avrutin. Journal of modern Jewish studies. 2010, Vol. 9, No. 1, p. 1-16.
- Nationalism and historiography: the case of nineteenth-century Lithuanian historicism / Virgil Krapauskas. Boulder (Colo.) : East European Monographs ; 2000. VII, 234 p.
- The Historical sources for antisemitism in Lithuania and Jewish-Lithuanian relations during the 1930s / Saulius Sužiedėlis. Vanished world of Lithuanian Jews / edited by Alvydas Nikžentaitis, Stefan Schreiner & Darius Staliūnas. Amsterdam: Rodopi, 2004. p. [119]-154, 312.
- War land on the Eastern front : culture, national identity, and German occupation in World War I / Vejas Gabriel Liulevicius. Cambridge : Cambridge University Press, 2004. viii, 309 p.
