The Historical sources for antisemitism in Lithuania and Jewish-Lithuanian relations during the 1930s

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Historical sources for antisemitism in Lithuania and Jewish-Lithuanian relations during the 1930s
Summary / Abstract:

LTTarpukario laikotarpiu nebuvo sistemingo Lietuvos žydų bendruomenės persekiojimo. Svarbūs faktoriai sušvelnino antisemitines tendencijas, ypatingai prieš 1938–1940 metais įvykusias tarptautines ir vidaus krizes. Per pirmuosius nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo dešimtmečius nebuvo išleistas nei vienas antisemitinis įstatymas bei buvo subsidijuojamas žydų religinis ir kultūrinis gyvenimas. Daugelio lietuvių nacistinei Vokietijai jaučiamas priešiškumas, ypatingai sąlygotas konflikto dėl Klaipėdos peripetijų, apribojo antisemitinės propagandos antplūdį. Patys žydai dažnai palygindavo savo palankią padėtį su tautiečiais, gyvenančiais kitose šalyse, ypatingai Lenkijoje. Net XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje antisemitizmas rado atgarsį tik nedidelėje Lietuvos gyventojų dalyje. Etniniai neramumai Lietuvoje buvo palyginti reti ir lokalizuoti. Nėra duomenų, kad 1920–1938 metų laikotarpiu kas nors būtų buvęs nužudytas per žydų pogromą. Neturi būti sumenkinta ir Lietuvos teisinė bei politinė sistema, užtikrinusi pagrindines garantijas valstybėje gyvenančioms mažumoms. Ekonomikos ir kultūrinės orientacijos kontrolė taip pat netrukdė nors ir nedidelėms, bet pozityvioms Lietuvos žydų bendruomenės vystymosi tendencijoms. Invazija ir karas nušlavė šios sistemos pamatus, o tai turėjo fatališkų pasekmių tiek Lietuvos žydų bendruomenei, tiek žydų tautybės gyventojų skaičiui apskritai.Reikšminiai žodžiai: "Geležinis vilkas"; "Lietuvos aidas"; A.Smetona; Antisemitizmas; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvių aktyvistų sąjunga; Lietuvos žydų bendruomenė; Tarpukario Lietuvos respublika; Tautinis atgimimas; Žydų-lietuvių santykiai; "Lietuvos aidas"; A.Smetona; Antisemitism; Interwar Lithuanian state; Iron Wolf; Jewish-Lithuanian relationship; Klaipėda district; Lithuanian Jewish community; Lithuanian activist movement; National Revival.

ENThe years of independence were not a period of systemic persecution for Lithuania’s Jewish community. Important factors mitigated antisemitic tendencies, especially before the international and domestic crises of 1938-1940. During its two decades of existence, the First Republic passed not a single antisemitic statute and continued to subsidise Jewish religious and cultural life. The animosity of many Lithuanians towards Nazi Germany, stemming largely from the conflict over Klaipėda, limited the inroads of antisemitic propaganda. Jews themselves often compared their lot favourably to that of their kinsmen in other countries, most notably, Poland. Even in the later 1930s, racial antisemitism found a response among only a part of the Lithuanian public. Ethnic disturbances in Lithuania were relatively infrequent and localised. There is no record, as of this writing, of anyone having been killed in an antisemitic pogrom during the period (1920-1938) when the government was in effective control of the country. Furthermore, the clashes over control of the economy and cultural orientation should not obscure some positive, albeit tenuous, developments in the life of Lithuania’s Jewish community. One should not minimise the significance of independent Lithuania’s legal and political structure which provided a basic guarantee for the country’s minorities and, when necessary, a physical barrier of police force against base nativist instincts. Invasion and war would sweep away this structure with fatal consequences for Lithuania’s Jews as well as much of the population at large. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31097
Updated:
2017-01-10 21:36:49
Metrics:
Views: 53
Export: