Changes in the political situation and the "Jewish question" in the Lithuanian gubernias of the Russian empire (1855 - April 1863)

LTStraipsnyje analizuojamas vadinamųjų lietuviškų Rusijos imperijos gubernijų (Kauno, Gardino, Minsko) valdžios institucijų požiūris į „žydų klausimą“. Straipsnyje taip pat analizuojama, kaip žydų etnokonfesinė grupė buvo traktuojama ir kokios galimos vizijos buvo aptariamos siekiant reformuoti šios grupės gyvenimo sąlygas. Aptariant šiuos klausimus būtina paaiškinti, kokios aplinkybės priversdavo vietos valdžios institucijas imtis iniciatyvos, kas darė įtaką jų pasiūlymams. Žinoma, svarbiausią vaidmenį atliko Vilniaus generalgubernatorius. Tai jis paprastai pristatydavo centrinei valdžiai tarnautojų iš taip vadinamų lietuviškų gubernijų nuomonę ir su juo konsultuodavosi ministrai (visų pirma vidaus reikalų), kai buvo svarstomi nauji nutarimai. Centrinės valdžios reakcija į pasiūlymus, parengtus valstybės tarnautojų iš Šiaurės Vakarų provincijos, turėtų atskleisti, kokią įtaką turėjo vietos valdžia centrinei imperijos valdžiai priimant sprendimus, reformuojančius žydų teises. Straipsnyje konkrečiai aiškinamasi, kaip Vilniaus generalgubernatoriaus Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) požiūrį į žydus pakeitė „lenkų klausimas“. Iki 1860–1861 m., t. y. kol jis laikė lenkus savo sąjungininkais, V. Nazimovas engė žydus. Lenkų keliamas pavojus po 1861 m. privertė generalgubernatorių keisti elgesį su žydais, pasiūlyti jiems konkrečių lengvatų ir net ginti juos nuo lenkų antivalstybinės veiklos.Reikšminiai žodžiai: "Lietuviškos" gubernijos; Aleksandras II, 1818-1881 (Aleksandr II); Aleksandras Vielopolskis; Antivalstybinis judėjimas; Sėslumo zona; Vilniaus švietimo apygarda; Vilnius; Vladimiras Nazimovas; Žydų klausimas; "Lithuanian" gubernias; Aleksander Wielopolski; Alexander II; Anti-government activities; Jewish question; Pale of Settlement; Vilna Education District; Vilnius; Vladimir Nazimov.

ENThe article analyses an attitude of the authorities to the “issue of Jews” of the so-called Lithuanian guberniyas (Kaunas, Grodno, and Minsk) of the Russian Empire. Also, the article analyses the treatment of the Jewish ethno-religious group and the possible visions which were discussed in order to reform the living conditions of the group. During the discussion of the issues, it is necessary to explain the conditions which made the local authorities to take initiative and the factors which influenced proposals. It is clear that the main role was given to Vilnius Governor General. Usually, he presented the attitudes of officers of the so-called Lithuanian guberniyas to the central authority and consulted the ministers (first of all, the minister of internal affairs) during the consideration process of new decisions. A reaction of the central authority to proposals prepared by civil servants from the north-west province should reveal the influence of the local authority to the government of the central empire when making decisions reforming the rights of Jews. The article in particularly tries to explain how the attitude of Vilnius Governor General Vladimir Nazimov (1855–1863) to Jews changed an “issue of Poles”. Until 1860–1861, i.e. until he treated Poles as his ally, Nazimov oppressed Jews. The hazard of Poles after 1861 made the Governor General to change his behaviour with Jews, suggest them certain privileges and even protect them from the antistate activities of Poles.

• Kova už valstiečių sielas : caro valdžia, Lietuvos visuomenė ir pradinis švietimas XIX a. viduryje / Antanas Kulakauskas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000. 159 p.
• Russländische "Kollaborationsangebote" an nationale Gruppen nach dem Januaraufstand von 1863 im so genannten Nordwestgebiet / Darius Staliūnas. "Kollaboration" in Nordosteuropa: Erscheinungsformen und Deutungen im 20. Jahrhundert / herausgegeben von Joachim Tauber. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006. P. 88-100.
• Visuomenė be universiteto? (aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys - XX a. pradžia) / Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2000. 215 p.